Kėdainių senamiestis – vienas iš septynių senamiesčių Lietuvoje. Jame išlikę akmenimis grįstų gatvelių, kunigaikščių Radvilų laikus menančių prekybos aikščių, XV-XIX a. skirtingų konfesijų bažnyčių, įvairių epochų architektūros paminklų. Nuo XVII a. čia taikiai sugyveno lietuviai škotai, vokiečiai, žydai, rusai ir lenkai. XVII amžiaus pirmoje pusėje miestas išsiplėtė iki teritorijos, kuri nesikeitė iki XX a. pradžios. Dabar ji vadinama senamiesčiu, paskelbta valstybės saugomu urbanistikos paminklu.
Pasivaikščiojimą po Kėdainius siūlome pradėti nuo gotikos stiliaus šv. Jurgio bažnyčios, apie 1460 metus pastatytos kairiajame Nevėžio krante ant aukštos kalvos. Anot legendos, ją pastatė kryžiuočiai pagonių šventyklos vietoje. XVI a. viduryje bažnyčia buvo atiduota protestantams.
Miesto savininkas Stanislovas Kiška sakė taip: „Kieno dvaras, to ir bažnyčia tame dvare, o kokio tikėjimo yra dvaro ponas, tokio tikėjimo turi būti ir jo dvaro bažnyčios kunigas“. Vis tik po teisminių ginčių bažnyčia grąžinta katalikams. Šventovėje išlikę XVIII-XIX a. baroko stiliaus altoriai, vertingų paveikslų ir skulptūrų. Bažnyčios vidų galima apžiūrėti pamaldų metu.
Apžiūrėję bažnyčią keliaukite į Didžiosios Rinkos aikštę – vieną iš keturių išlikusių prekybos aikščių. 2006 metais čia iškilo paminklas 300 metų Kėdainius valdžiusiems Radviloms „Skrynia“ (skulpt. A.Bosas).
Aikštę supa XVII amžiaus pastatai: Stiklių namai, škoto burmistro Jurgio Andersono namas ir rotušė (XVII a.). Rotušėje veikė miesto magistratas, rūsiuose buvo kalinami prasikaltę gyventojai. Renesanso stiliaus Rotušė – viena iš trijų, išlikusių Lietuvoje. Joje įsikūręs Civilinės metrikacijos skyrius. Būtinai apžiūrėkite ir kiemelį bei vieną įdomiausių jo puošmenų – XIX a. pr. saulės laikrodį, kažkada stovėjusį dvaro sodyboje.
Toliau Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras siūlo keliauti link evangelikų reformatų bažnyčios, kurią fundavo kunigaikščiai Radvilos. Renesanso stiliaus XVII a. viduryje pastatytoje bažnyčioje iš pradžių pamaldos vyko lenkų ir škotų kalbomis. Napoleono kariuomenė bažnyčią buvo pavertusi arklidėmis, sovietmečiu čia buvo įrengta sporto salė. Šiuo metu bažnyčia veikia kaip maldos namai, tačiau pamaldos vyksta tik kartą per mėnesį. Viduje išlikę XVII a. manierizmo stiliaus ąžuolo paneliai ir sakykla. Tai – viena seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje.
Bažnyčios rūsyje – kunigaikščių Radvilų kripta. Puošniuose renesanso ir baroko stiliaus sarkofaguose palaidoti šv. Romos imperijos Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603), Jonušas Radvila (1612-1655), jo broliai Mikalojus (1610-1611), Jurgis (1616-1617), Steponas (1624-1624) ir sesuo Elžbieta (1622-1626).
Gegužę–rugsėjį bažnyčia atidaryta antradieniais-šeštadieniais nuo 10 iki 17 val. Už įėjimą suaugusiesiems reikia sumokėti 1,45 euro, moksleiviams ir senjorams – 0,87 euro.
Keliaukite į akmenimis grįstą seniausią mieste Senosios Rinkos aikštę. XVII a. ši teritorija buvo skirta Kėdainiuose apsigyvenusiems žydams. Kažkada čia gyvenusią gausią ir įtakingą žydų bendruomenę primena sinagogų kompleksas: didžioji vasaros ir mažoji žiemos sinagogos. Vasaros sinagogoje įsikūrusi Dailės mokykla, o žiemos – Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras. Čia galite pamatyti išlikusį autentišką vidaus planą ir žydų istorijai bei Holokaustui skirtą ekspoziciją. Prie sinagogų 2011 m. Feliksas Paulauskas sukūrė kompoziciją Holokaustui atminti. Daugiakultūris centras dirba antradieniais-šeštadieniais nuo 10 iki 17 val. Už centro lankymą reikia susimokėti: suaugusiems bilietas kainuoja 1,16 euro, moksleiviams ir senjorams – 0,58 euro.
Didžiąja gatve, kuri susiformavo kaip prekybos kelias į Žemaitiją, pasieksite Kėdainių krašto muziejų. Jis laikomas vienu seniausių Lietuvoje. Šis muziejus nuo 2000 metų veikia buvusio karmelitų vienuolyno pastate. Pats karmelitų vienuolynas Kėdainiuose įsikūrė XVIII a. pradžioje, o po 1831 m. sukilimo buvo uždarytas. Itin vertingi muziejaus eksponatai – žymiausio lietuvių dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai.
Muziejus taip pat dirba antradieniais-šeštadieniais 10-17 valandomis. Objekto lankymas suaugusiam atsieis 1,16 euro, moksleiviams ir senjorams – 0,58 euro.
Netoliese Kėdainių krašto muziejaus – 1766 m. karmelitų pastatyta liaudies baroko stiliaus šv. Juozapo bažnyčia. Pasigrožėkite išlikusiais XVIII a. altoriais, paveikslais. Sezono metu bažnyčia būna atidaryta (išskyrus pirmadienį).
Kėdainių Šviesioji gimnazija taip pat didžiuojasi turtinga istorija. Ji išaugo iš 1625 m. Kėdainiuose įkurtos pirmosios protestantų pradinės mokyklos. XVII a. viduryje gimnazija persikėlė į pastatą, kuriame gimnazija veikia ir šiandien. Renesansinių arkų apsuptas gimnazijos kiemelis primena Vilniaus universiteto kiemelius. Jei norėsite, užsukite pasižvalgyti į vidų. Tiesa, tam durys atviros tik darbo dienomis ir darbo valandomis nuo 8 iki 17 val.
Pačiame miesto centre rasite Kristaus Atsimainymo stačiatikių cerkvę. Stačiatikių bendruomenės istorija siekia 1645 m., kai Jonušas Radvila vedė Moldavijos kunigaikštytę Mariją Lupu, jai pastatė cerkvę ir įkūrė vienuolyną. Ilgainiui senoji šv. Andriejaus cerkvė sunyko. Kėdainių savininkas grafas Hutten-Čapskis dovanojo stačiatikiams mūrinį namą, kuris buvo rekonstruotas į cerkvę. Cerkvę puošia freskos, paveikslai, ikonostasas, atminimo lenta žymiausiam buvusiam bendruomenės nariui Piotrui Stolypinui. Cerkvė atidaryta pamaldų metu. Norint apsilankyti kitu laiku būtina susitarti iš anksto.
Apie penkiasdešimt talentingo medžio drožėjo Vytauto Ulevičiaus darbų galite apžiūrėti V.Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejaus ekspozicijoje. Ypač įspūdinga milžiniško dydžio Žalgirio mūšį vaizduojanti šachmatų lenta. Muziejus nemokamas, o jį aplankyti galima pirmadieniais-penktadieniais nuo 10 iki 14 val.
Papietaukite vienoje iš daugybės kavinukių senamiestyje. Jei keliaujate su vaikais, rekomenduojame „Aušrūtą“, kuri turi mini zoologijos sodą. Savo istorija ir Radvilų laikų dvasia galbūt nustebins restoranas „Grėjaus namas“ ir kavinė „Beneto karčema“. Abu pastatai kadaise priklausė škotams. „Aušrūtoje“ sriuba kainuoja iki 2 eurų, salotos – 2,6-3,5 euro, karšti patiekalai – apie 5 eurus. „Grėjaus name“ vištienos kepsnių kainos prasideda nuo 4,78 euro, kiaulienos – nuo 5,35 euro, „Cezario“ salotos kainuoja 4,7 euro. „Beneto karčemoje“ lietinių suvalgysite už porą eurų, lašišos kepsnį – už 7,3 euro.
Žalioji miesto puošmena – miesto parkas, buvusi Kėdainių dvaro sodyba. XIX amžiuje ištaigingus rūmus pastatė ir peizažinį parką įkūrė Marijonas Čapskis. Vėliau E.F.Totlebenas dar labiau gražino ir puoselėjo parką. Jame pastatytas minaretas, kitų rytietiškų statinių.
Apžiūrėję Kėdainius traukite į Paberžę, o pakeliui aplankykite Mikalojaus Daukšos ąžuolą. Jis auga Kėdainių ribose.
Kol pasieksite Paberžę, stabtelėkite Sirutiškyje, kur dar galite apžiūrėti benykstančią dvaro sodybą, o Kalnaberžėje – dvaro, kadaise priklausiusio garsiajam Rusijos politikui Piotrui Stolypinui, liekanas.
Surviliškyje, Nevėžio slėnyje, įrengta poilsio zona, kur galima paiškylauti. Netoliese – kabantis tiltas, XVIII a. medinė bažnyčia, o šalia mokyklos – Vinco Svirskio sukurtas koplytstulpis.
Paberžę išgarsino čia kunigavęs Tėvas Stanislovas (1920–2005). Jo bažnyčia – liaudies meistrų statyta Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su Vinco Svirskio kryžiais. Zakristijoje, klebonijoje ir buvusiame svirne saugoma šimtai čia kunigavusio Tėvo Stanislovo sukauptų senųjų buities rakandų, saulučių, maldaknygių, žibintų, varinių puodų, arnotų, stulų, žvakidžių, kitų liturginių reikmenų. Šias „saugotuves“ Tėvas Stanislovas vadino „daiktų stacijomis“.
Vienintelis 1863 m. sukilimo muziejus įsikūręs mediniame XVIII a. Šilingo dvare, esančiame Paberžėje.
Pasiekę Krakes, galite aplankyti tautodailininko V.Ulevičiaus sodybą. Jis mielai bendrauja su lankytojais, parodo savo darbus. Jei ketina aplankyti tautodailininką, skambinkite tel. 8 612 13 094.
Tiems, kam įdomi midaus istorija, reikėtų pasiekti Plinkaigalio k., Krakių sen. esančią kaimo turizmo sodybą „Šušvė“. Ant Šušvės upės kranto, piliakalnio papėdėje įsikūrusioje sodyboje dar gyvas midininko amatas ir gaminamas įvairių rūšių midus. Šeimininkai supažindina su jo gamyba, rūšimis, tradicijomis ir papročiais. Midaus degustacijos organizuojamos ir pavieniams asmenims. Jei atvykstate su grupe iki 10 žmonių, asmuo už pažintinę programą sumokės 8 eurus. Tik būtina edukacijos programą užsakyti iš anksto tel. 8 686 37 987.
Iš „Šušvės“ kelias veda į Akademiją. Pasivaikščiokite po XIX amžiaus peizažinį parką, apžiūrėkite buvusius dvaro rūmus, kitus pastatus paminklus žemės ūkio mokslininkams. 1911 m. Dotnuvos dvaro sodyboje buvo įsteigta žemės ūkio mokykla, 1922 m. – Žemės ūkio technikumas, 1924 m. pertvarkytas į Žemės ūkio akademiją. Nors akademija buvo iškelta į Kauną, vietovė taip vadinama iki šiol.
Dotnuvoje pasižvalgykite po 1701 metais įsteigtą bernardinų vienuolyną. Čia įrengta memorialinė Tėvo Stanislovo celė, saugoma dalis jo liturginių reikmenų kolekcijų. Netoliese – ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, pastatyta 1773-1810 metais. Ji atidaryta pamaldų metu. Jei norite patekti į vidų, išgirsti vienuolyno ir bažnyčios istoriją, susitarkite telefonu 8 685 50807.
Maršrutą po Kėdainių kraštą baikite pasiekę geografinį Lietuvos vidurį. Jis oficialiai nustatytas ir pažymėtas 1995 m. Ruoščių kaime. Dideli laukų akmenys simbolizuoja Žemaitiją ir Aukštaitiją.
Aplankydami visus šiuos pasiūlytus objektus sugaišite apie 7 val. Jei keliausite pažinti midaus istorijos, pridėkite dar 1,5 valandos. Automobiliu, važiuojant nuo pačių Kėdainių iki Lietuvos vidurio, nukaksite apie 90 km. Jei važiuojate benzininiu automobiliu, tai jums kainuos apie 9 eurus, jei dyzeliniu – apie 8,4 euro.
