Gyvenvietė išsidėsčiusi Šventosios upės kairiajame krante, šiai įtekant į Baltijos jūrą. Tai – sena žvejų gyvenvietė, kurioje archeologiniai radiniai datuojami 3000 m. pr. m. e. Laikui bėgant žvejų gyvenvietė peraugo į uostą, kuris žinomas nuo XIII amžiaus.
Šventosios uostas intensyviai veikė XVI–XVII amžiuje sudarydamas rimtą konkurenciją Klaipėdos, Liepojos, Ventspilio, Rygos uostams, ypač kai anglų pirkliai gavo privilegiją Šventojoje įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai. Plačiai ėjo garsas apie Šventosios uostą, kol 1701 metais švedų laivynas jį sunaikino, užversdamas akmenimis ir smėliu.
1925 m. Šventojoje prasidėjo uosto atstatymo darbai, žvejų gyvenvietės kūrimas. Tačiau uostą vis užnešdavo smėlis. Darbai vyko sunkiai, todėl Šventoji neišaugo į didesnį uostą. Šiandien parengtas uosto atstatymo projektas.
Šventoji, kaip kurortinė gyvenvietė, Baltijos regione ir Europoje žinoma nuo tarpukario. Labiausiai Šventoji išgarsėjo ir išsiplėtė po Antrojo pasaulinio karo. 1970 m. Šventoji prijungta prie Palangos ir tapo Palangos kurorto dalimi.
Ieškoti Šventosios pradėkite nuo Palangos jūros tilto. Nuo jo atsiveria vaizdas į kopas, paplūdimius ir jūros tolius. Pasiklausykite jūros ošimo, žuvėdrų klyksmo, palydėkite saulę. XIX a. pabaigoje poilsiautojai, norėdami atvykti į Palangą, patirdavo gana daug vargo. Atvykę į Liepoją ar Klaipėdą, į Palangą turėdavo keliauti arkliais. Tada Tiškevičiai sumanė statyti prieplauką laivams. Ketverius metus (1884–1888) buvo statoma prieplauka, o prekybinis keleivinis laivas „Phoenix“ tuo metu iš Liepojos plukdydavo poilsiautojus, prekes, maistą. Tačiau po audrų prieplauką užnešdavo smėlis, o po keleto metų ji laivybai nebetiko. Nuo 1892 m. tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Laikas, jūros bangos ir vėjas niokojo šį statinį. Todėl 1998 m. pastatytas naujas 470 metrų ilgio tiltas.
Jei keliaujate su vaikais, nuo tilto pasisveikinę su jūra traukite vaikų žaidimų parko (Šermukšnių g. 1, netoli sanatorijos „Pušynas“) link. Jis lankytojų laukia prie pat jūros, šalia pušyno bei dviračių tako, Naglio alėjos ir Šermukšnių gatvės sankirtoje. Parke rasite iki 7 metrų aukščio spalvingų žaidimų įrenginių jūros tematika. Visa teritorija aptverta, įrengtos stebėjimo kameros, parkas apšviestas, aikštelės išpiltos pajūrio smėliu. Parko teritorijoje veikia nemokamas bevielis internetas. Įėjimas į parką ir naudojimasis žaidimų aikštele – nemokamas. Mažieji lankytojai vaikų žaidimų parke laukiami kiekvieną dieną nuo 10 iki 22 val.
Kitas objektas, kurį siūlo aplankyti Palangos turizmo informacijos centras, – legendomis apipintas Naglio kalnas. Tai – apie kilometrą į šiaurę nuo Palangos tilto nutolusi aukšta kopa. Ji kartu su Birutės kalnu laikoma Palangos piliakalnio dalimi. Šis kalnas labiausiai pagarsėjo dėl nemarios legendos apie narsų kuršių karžygį Naglį ir jo žmoną Brukšvą. Ji neva ir supylusi amžinojo poilsio kapą mūšyje su kryžiuočiais žuvusiam mylimajam, o greta priverkusi ištisą upelį. Istoriniuose šaltiniuose Naglio kalnas minimas nuo 1425 m. kaip piliakalnis, kurį norėjo gauti kryžiuočiai ir jame statytis pilį. Vis dėlto iš tikrųjų tai buvusi senovinė baltų šventvietė. Kitaip nei ant Birutės kalno, šiame alkakalnyje nėra jokių statinių: jo aikštelėje įrengta tik laužavietė, o apačioje – iš akmenų mūrytas aukuras, beje, sovietmečiu užpiltas betono dubeniu. Archeologiniai duomenys byloja, kad ši vieta buvusi viena iš svarbesnių alkviečių pajūryje, naudotų net ir po Žemaitijos krikšto. Kalną kasinėjo ir tarpukario bei ankstesnių laikų lobių ieškotojai. Mokslininkai tyrimų metu Naglio kalne yra radę židinių, liudijančių apie alkvietę, pėdsakų, o aptikti senieji kapai buvę labai įdomūs, nes žmonės laidoti su baltams būdingomis tradicinėmis įkapėmis: odiniais žalvario sagutėmis puoštais dirželiais, peiliukais, segėmis, žiedais ant rankų. Iš viso buvo atkasti 32 XVI–XIX amžiaus kapai.
Į jūrą žvelgiančios ir saulėtekio laukiančios moters granito skulptūrą „Baltijos aušra“ galima išvysti pietiniame Šventosios pakraštyje. Ši 1990 m. sukurta skulptūra anksčiau stūksojo Palangoje, tačiau 2009 m. buvo perkelta į Šventąją.
Dar vienas objektas, į kurį siūloma atkreipti dėmesį vaikščiojant po Šventąją, – sovietmečiu pastatytas Šventosios betoninis vandens bokštas su 600 kubinių metrų vandens talpykla.
Į dangų šiame kurorte stiebiasi Šventosios švyturys. Raudonas keturbriaunis metalinių konstrukcijų Šventosios švyturys pastatytas 1957 metais 780 m atstumu nuo jūros. Jo aukštis – 39 m. Švyturio signalo matomumas siekia 31 km. Per visą eksploatacijos laikotarpį Šventosios švyturys nėra užgesęs ilgiau negu valandą. 1964 metais jame įrengtas garso signalas. 2000 metais buvo atlikta kapitalinė švyturio rekonstrukcija, imta naudoti nauja ir moderni įranga. Švyturys stovi netoli Šventosios gatvės, jo teritorija yra aptverta.
Apžiūrėję šį objektą, pasidairykite po Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės, bažnyčią. 1929 metais prelatas dr. Jurgis Galdikas, būdamas Telšių kunigų seminarijos inspektoriumi ir dėstytoju, ant Šventosios upės kranto, už pusantro kilometro nuo besikuriančio žvejų uosto, savo sesers Monikos Kaunienės sodyboje, pastatė medinę bažnyčią. Bažnyčiai davė vardą „Stella Maris“ – Marija, Jūrų žvaigždė. Pasakojama, kad tais metais jūroje buvo didelė audra. Ji jūroje užklupo žvejus, keli jų nuskendo, dalis išsigelbėjo. Likusieji gyvi žvejai, norėdami padėkoti Marijai už išgelbėjimą, baržomis į Šventąją parvežė medžiagą bažnyčiai, paruoštą Klaipėdos baldžių dirbtuvėse. Bažnyčioje yra du vietinės reikšmės dailės paminklai: Šv. Kazimiero paveikslas (XIX a. pab., aliejus, drobė, autorius nežinomas) ir žalvarinis varpas su užrašu „Mark Ulman, Karaliaučius 1608 m.“ Šis varpas yra vienas seniausių mūsų krašte, jis senesnis ir už visus Palangos bažnyčios varpus.
Architektų R.Krištapavičiaus ir G.Aperavičiaus suprojektuota nauja bažnyčia Šventojoje pradėta statyti 1991 metais.
Pavalgyti Palangos turizmo informacijos centras siūlo Šventojoje esančiame restorane „Du malūnai“ (Šventosios g. 6) arba smuklėje „Vikingas“ (Kopų g. 6). Pirmajame karšti patiekalai kainuoja 4,9–6,9 euro, salotos – 2,9–3,7 euro. Smuklėje kepsniai kainuos 15–25 eurus, didelė pica – apie 16 eurų.
Mūsų kelyje – ir skulptūra „Žvejo dukros“. 1982 metais kopose, ties Šventosios uosto vartais, pastatyta įspūdinga 4 metrų aukščio skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“, kurios autorė – Zuzana Pranaitytė. „Žvejo dukros“ – trys į jūrą žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo.
Jei virš žemės jaučiatės tvirtai, pereikite svyruojančiu beždžionių tiltu. Tai – 1973 m. pastatytas kabantis tiltas per Šventosios upelį, dažnai vadinamas Šventosios simboliu.
Atviroje sveikatos centro „Energetikas“ teritorijoje įkurtas skulptūrų parkas „Akmens amžius“. Čia sveikatos centro medikų ir menininkų pastangomis kuriamoje unikalioje erdvėje nuo 2005 m. organizuojamas tarptautinis akmens skulptūrų simpoziumas kasmet pritraukia vis daugiau įvairių kartų profesionalių skulptorių iš Lietuvos, Austrijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių, taip pat iš JAV, Rusijos, Baltarusijos. Skulptūrų parkas „Akmens amžius“ šiuo metu džiugina 50 akmens skulptūrų.
Sukdami ratą per Šventąją neaplenkite žemaičių alko. Tai – senosios žemaičių šventvietės su paleoastronomine observatorija modelis. XV amžiuje ši pagoniška šventvietė buvo įkurta Palangoje ant Birutės kalno. 1998 metais žemaičių kultūros puoselėtojų ir tautodailininkų iniciatyva atkurta Šventosios šiaurės vakarinėje dalyje ant kopos, šalia jūros. Pagal saulės laidą ir stulpų šešėlių išsidėstymą, kaip senovėje, nustatomos pagoniškų švenčių datos: Rasos, Gandro diena, Užgavėnės, Kalėdos. Senovės lietuviai rinkdavosi į alkas melstis ir aukoti dievams. Menininkų išdrožti mediniai stulpai simbolizuoja baltų dievus: Perkūną, Aušrinę, Žemyną, Austėją, Ondenį, Patrimpą, Patulą, Velnią, Ladą (skulptūrų architektas S.Manomaitis). Kasmet ant Žemaičių alko švenčiamos deivės Mildos (gegužės 13 d.), Rasos (birželio 22 d.), Lygiadienio (kovo 22 d.), Jorės (balandžio 23 d.) šventė. Pastaroji vadinama Palangos pagonių švenčių švente. Jorės šventė patraukia ne tik draugijos narių, bet ir turistų dėmesį ritualais ir apeigomis, kurių metu yra aukojamos gintaro dulkės. Metant į laužą gintaro dulkes, mintyse linkima ko nors gero ar išsakomi slapčiausi norai.
Jei turite laiko, aplankykite Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčią. 1520 metais Elijoje (Šventojoje) buvo pastatyta katalikų bažnyčia. Po 1540 m. Elijos kunigas pritapo prie liuteronų, ir ten gyvenantiems kuršiams bažnyčia tapo artimesnė. 1637 m. rudenį potvynis bažnyčią nuplovė. Nauja bažnyčia buvo pradėta statyti, o 1728 m. pastorius Venkis ją pašventino. 1809 m. Elijos bažnyčia dar kartą nugriuvo. 1816 m. Kuršo gubernijoje lankėsi caras Aleksandras I. Jo sutikimo iškilmėse dalyvavęs Rucavos pastorius Baunbachas carui įteikė Būtingės, Elijos ir kitų aplinkinių kaimų bendruomenių prašymą atstatyti Elijos bažnyčią. Aleksandras I sutiko ir skyrė 40 tūkst. rublių sumanymui įgyvendinti. Ilgai buvo nesutariama dėl bažnyčios statybos vietos, bet 1822 m. šalia Būtingės dvaro pradėti kloti mūrinės bažnyčios pamatai, ir 1824 m. bažnyčia buvo pašventinta. Apylinkėje ilgai netilo kalbos, jog architektas ir Būtingės dvaro valdytojas apgaule bažnyčią pastatė Būtingėje, o iš tikrųjų caro malonė buvo skirta Elijai.
Važiuodami automobiliu įveiksite beveik 22 kilometrus. Tačiau Palangos turizmo informacijos centras siūlo šį maršrutą apžiūrėti keliaujant dviračiais. Jei vis dėlto rinksitės automobilį, nuvažiuoti šį atstumą dyzeliniu automobiliu jums kainuos 2,04 euro, benzininiu – 2,22 euro.
