„Kils didžiulis nepasitenkinimas, užsikišime nuo skundų, žmonės mums akis draskys.
Juk jiems neįdomu, pakeistas įsakymas ar įstatymas – svarbiausia juk rezultatas.
Ministrė apie savo priimtą sprendimą, kuris kai kuriems bedarbiams tapo tikru išganymu, pranešė garsiai per kai kurias žiniasklaidos priemones ir žmonės labai greitai sužinojo, o štai apie Seime priimtas pataisas niekas jų neinformavo.
Jiems tai turės pranešti teritorinės darbo biržos darbuotojai, viskas „nuleista“ mums ant galvų“, – kalbėjo prisistatyti nepanorę vienos teritorinės darbo biržos darbuotojai.
Birželio 25 dieną gavę Lietuvos darbo biržos pranešimą, apie priimtas įstatymo pataisas šie specialistai perspėja kiekvieną į darbo biržą ateinantį klientą ir dar paprašo jo pasirašyti, kad su minėta informacija yra susipažinęs.
Kiekvienas darbo biržos specialistas vidutiniškai aptarnauja 500 – 700 darbo ieškančių žmonių, kurie į darbo biržą užsuka ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
„Tie, kurie iš tikrųjų nori darbo, į visokius pasikeitimus reagavo ir toliau reaguos ramiai, o tie, kurie nėra motyvuoti dirbti, šią žinią turėtų sutikti gana audringai.
Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos apraše ministrės įsakymu atsiradęs pakeitimas kai kuriems mūsų bedarbiams buvo „užauginęs sparnus“ – noriu einu dirbti, noriu – ne.
Jie tikino, kad dabar galintys nors šimtą kartų atsisakyti siūlomų darbų ir dėl to jiems niekas nieko negalės padaryti“, – teigė kalbinti teritorinės darbo biržos darbuotojai.
Jie patikino, kad kol nebuvo minėto pakeitimo, teritorinėje darbo biržoje registruoti, o iš tiesų darbo neieškantys bedarbiai, tam kad gautų išmokas ir socialines garantijas, dažnai gudraudavo.
Nuvykę pas darbo biržos nurodytus darbdavius, ne tik atsisakydavo dirbti, bet dar ir prašydavo jų raštu patvirtinti, kad neva yra netinkami siūlomam darbui.
Ministerija tvarkė teisinę bazę
Lietuvos darbo biržos atstovė Indrė Laučienė informavo, jog bedarbio statusą apibrėžiantys pakeitimai tiek minėtame ministrės A.Pabedinskienės įsakyme, tiek Seimo patvirtintame įstatyme atlikti vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu.
Teismas buvo gavęs R.K. skundą. Pareiškėjas tvirtino, jog neteko bedarbio statuso, kuomet be pateisinamų priežasčių neatvyko į teritorinės darbo biržos skyrių jo individualioje darbo ieškančio asmens atmintinėje nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Šių metų balandžio 9 dieną minėtas teismas priėmė sprendimą, skelbiantį, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2009 metais patvirtinto Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo papunktis, nurodantis minėtą aplinkybę bedarbio statusui panaikinti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją.
„Teismas išaiškino, kad negalima remtis minėtu ministro įsakymu, kadangi bedarbio statuso netekimo pagrindus turi įtvirtinti Užimtumo rėmimo įstatymas.
Taigi tai, kas turėjo būti surašyta įstatyme, buvo nurodyta tik įsakyme ir neatitiko teisinės hierarchijos.
Reikėjo sutvarkyti teisinę bazę. Todėl atsižvelgiant į teismo sprendime pateiktus teisinius argumentus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo minėto įstatymo pakeitimus, o ministrė atliko pakeitimus savo įsakyme“ , – teigė I.Laučienė.
Pasak jos, bedarbio statuso netekimo pagrindų įtvirtinimas yra būtinas siekiant išlaikyti nuostatas, kad bedarbiai būtų pasirengę aktyviai ieškoti darbo ir priimti teritorinės darbo biržos siūlomas darbo rinkos paslaugas ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Birželio 1–ąją šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 154,6 tūkstančiai bedarbių ir jie sudarė 8,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Palyginti su praėjusiu mėnesiu, bedarbių skaičius sumažėjo tūkstančiu – gegužės 1–ąją jų buvo registruota 155,6 tūkstančiai.
Per gegužės mėnesį įdarbinta 16,1, į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 7,7, o dar 7 tūkstančiai asmenų pradėjo dirbti įsigiję verslo liudijimus.
Darbo paieška per gegužę buvo nutraukta 7,8 tūkstančiams bedarbių, 93 iš jų – dėl registravimosi tvarkos pažeidimų, o balandžio mėnesį atitinkamai 11 tūkstančių ir 2 tūkstančiams.
