Anot viceministro, įvedant eurą, ypač reikšmingos buvo tokios vartotojų apsaugos priemonės, kaip privalomas kainų nurodymas litais ir eurais, tikslus ir teisingas kainų litais perskaičiavimas į eurus, atsakomybės už Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimus nustatymas. „Kompetentingos valstybės institucijos dėjo dideles pastangas, kad užtikrintų šių reikalavimų tinkamą ir besąlyginį įgyvendinimą“, – sakė J.Pagojus.
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje istatymas įpareigojo 17 įstaigų kontroliuoti tinkamą kainų nurodymą dviem valiutomis. Šį procesą koordinuoti buvo pavesta VVTAT. Per visą laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki šių metų birželio pabaigos, priežiūros institucijos atliko net 33827 patikrinimus prekybos ir paslaugų teikimo vietose. Patikrinimų metu iš viso buvo nustatytas 1491 pažeidimas, kas sudaro 4,4 proc. nuo visų atliktų patikrinimų.
„Išsiaiškinti pažeidimai buvo susiję su netinkamu kainų perskaičiavimu ar apvalinimu, kainų nenurodymu dvejomis valiutomis ar neaiškiu, klaidinančiu kainų nurodymu, – konferencijoje teigė VVTAT direktorius Feliksas Petrauskas. – Vis dėlto, galime pasidžiaugti, kad bendras pažeidimų, susijusių su euro įvedimo reikalavimais, lygis buvo žymiai mažesnis negu kitose šio regiono Europos Sąjungos valstybėse narėse euro įvedimo laikotarpiu. Pavyzdžiui, kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje tokio pobūdžio pažeidimų buvo maždaug 20 proc. nuo atliktų patikrinimų“.
F.Petrauskas taip pat priminė, kad tarp pažeidėjų buvo 68 verslo subjektai, pasirašę „Geros verslo praktikos, įvedant eurą“ memorandumą. „Visi pažeidėjai buvo įspėti ir taip neskausmingai visos problemos buvo pašalintos, verslininkai suprato, kad reikia tvarkytis taip, kaip reikalauja Euro įvedimą reguliuojantys teisės aktai“, – teigė F.Petrauskas.
Kaip rodo birželio mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas „Vartotojų ir verslininkų nuomonių apie euro įvedimą apžvalga“, kurį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, šiandien euro įvedimui pritaria 50 proc. apklaustų gyventojų. Labiausiai pritaria jaunimas su aukštuoju išsilavinimu, aukštų pajamų grupė, didieji miestai. Nepritaria – 39 proc. apklaustų gyventojų. Greičiau nepritaria: pagyvenę, žemesnio išsilavinimo, žemesnių pajamų respondentai. 11 proc. apklaustųjų neturėjo aiškios nuomonės.
Paklausus: „Ar prekių ir paslaugų kainų nurodymas dviem valiutom – litais ir eurais – po 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą buvo Jums naudingas įprantant prie naujos valiutos?“ paaiškėjo, kad nurodymas buvo naudingas 84 proc. respondentų, naudos tame nematė 13 proc. apklaustų gyventojų. O žmonių pasiteiravus, „Kaip pageidautumėte – ar kad kainos dviem valiutom būtų rašomos iki 2015 m. liepos mėnesio, ar ilgiau – iki 2015 m. gruodžio mėnesio?“ gruodžio mėnesį pasirinko 46 proc. apklaustųjų, liepos mėnesį – 18 proc., o 36 proc. respondentų pareiškė, kad jiems tai nėra svarbu.
Tarp pageidaujančių, kad dvejopos kainos būtų nurodomos dviem valiutomis iki metų pabaigos, apie du trečdalius sudaro vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat 95 proc. respondentų nurodė, kad jiems pakanka informacijos apie teisės aktus ir keliamus reikalavimus įvedus eurą.
Nuo liepos 1 d. verslo įmonės jau gali pasirinkti, ar, pirkėjų patogumui, nurodyti kainas dviem valiutomis – eurais ir litais, ar tik viena – eurais.
