Latviams ir estams leidžia daugiau
Praėjusį ketvirtadienį SEB bankas Lietuvoje sumažino nemokamo grynųjų paėmimo iš bankomatų limitą iki 500 eurų.
Tačiau kaimyninėje Latvijoje SEB klientams tokie griežti apribojimai netaikomi – ten per mėnesį nemokamai debetine kortele gali atsiimti dvigubai daugiau – tūkstantį eurų. Jei daugiau - tenka mokėti 0,2 proc. mokestį.
Tuo tarpu Lietuvoje SEB klientui taikomas 0,4 proc. mokestis, jei per mėnesį išsiima daugiau nei 500 eurų.
Estijoje SEB bankas savo klientams taip pat nuolaidesnis – iš bankomato leidžia išsiimti tiek pat kiek latviams. ir tai dar ne vienintelis skirtumas. Pavyzdžiui, SEB klientai Latvijoje nemokamai gali išsigryninti „Swedbank“ bankomatuose (iki tūkstančio eurų). O Lietuvoje tai apmokestinta. Be to, į mūsų šalį atvykę Latvijos ir Estijos gyventojai, SEB klientai, Lietuvoje gali nemokamai išsiimti tūkstantį eurų, o mes ten nuvažiavę – dvigubai mažiau.
Beje, Švedijos, kur veikia motininis SEB, gyventojai apie išgryninimo mokestį iš savo banko apskritai nėra girdėję.
Šioje šalyje dažnai gali nemokamai pasiimti grynųjų net iš kitam bankui priklausančio bankomato.
Didesnis ir išgryninimo mokestis
Panašu, kad „Swedbank“ į Lietuvos gyventojus taip pat žiūri kiek kitaip nei į Estijos ar Latvijos klientus. Pavyzdžiui, Estijoje „Swedbank“ klientai iš bankomatų gali nemokamai pasiimti iki 1000 eurų per mėnesį.
Tuo tarpu Lietuvoje banko klientams nustatyta 580 eurų nemokamo išsigryninimo riba. Bankas taiko 0,4 proc. mokestį už didesnę išgrynintą sumą.
Latvijoje „Swedbank“ klientams sąlygos švelnesnės – nemokamai per mėnesį leidžia išsiimti 715 eurų, o už didesnę sumą taiko 0,2 proc. mokestį.
Atsižvelgė į vietinių įpročius
Skirtingas sąlygas klientams Lietuvoje ir Latvijoje taiko ir DNB bankas.
Trečias pagal dydį Lietuvoje komercinis bankas nuo rugpjūčio 1 dienos už pinigų išgryninimą ims vienkartinį 0,3 euro mokestį, nepriklausomai nuo sumos.
Tačiau Latvijoje tas pats bankas savo klientams siūlo nemokamą išėmimą iki 700 eurų per mėnesį.
Kodėl tas pats bankas Latvijoje ir Lietuvoje taiko tokią skirtingą kainodarą?
„Lietuva vis dar išlieka grynųjų pinigų šalis – tik 30 proc. pajamų gyventojai išleidžia atsiskaitydami kortelėmis, o likusią dalį išsigrynina. Pagal šį rodiklį gerokai atsiliekame nuo kaimynų.
Pavyzdžiui, Latvijoje kortelėmis išleidžiama apie 41 proc., o Estijoje – 55 proc. pajamų“, – teigia DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas.
Todėl bankas išgryninimą Lietuvoje apmokestino „atsižvelgdamas į besikeičiančius vartotojų įpročius“.
Europoje – negirdėta neregėta
Ekspertų vertinimu, yra kelios priežastys, kodėl bankai skirtingai vertina lietuvius, latvius ir estus. Lietuvoje iš tiesų karaliauja grynieji, o atsiskaitymas kortelėmis čia ne toks populiarus kaip Latvijoje ir Estijoje.
Todėl bankai savotiškai bando keisti Lietuvos gyventojų įpročius.
Tačiau tai ne vienintelė priežastis. Latvijoje ir Estijoje bankų konkurencija yra didesnė, nes ten veikia daugiau skirtingų šalių bankų skyriai ir filialai. Tuo tarpu Lietuvoje veikiantys kai kurie bankai apskritai nutarė palaipsniui trauktis iš mažmeninės bankininkystės.
Vakarų šalyse išgryninimas beveik neapmokestinamas ir neribojamas. Suomijoje vietos gyventojams yra nemokamas išgryninimas visoje šalyje veikiančiuose bankomatuose „Otto“. Šis turi didžiausią bankomatų tinklą. Mažesniuose tinkluose yra tik simboliniai išgryninimo mokesčiai.
Norvegijoje daugumoje bankomatų taip pat nėra tokių ribojimų. Tiesa, ten yra pakankamai aukšti kortelių mokesčiai.
Lenkijoje, Vokietijoje išgryninimas iš esmės nemokamas, tačiau yra išimčių. Austrijoje išsiimant pinigus iš savo banko, suma taip pat neapmokestinama. Simbolinis mokestis yra, jei gryniniesi iš kito banko.
Griežčiausiai pasielgta Airijoje. Šios šalies Centrinis bankas potvarkiu apskritai uždraudė bet kokius išgryninimo iš bankomatų mokesčius.
Tuo tarpu Lietuvos bankas neseniai skelbė, kad kad neturi galių paveikti komercinius bankus keisti jų įkainius.
Neturi iš ko daugiau užsidirbti?
Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius turi savo paaiškinimą, kodėl komerciniai bankai Baltijos šalyse kainomis „smūgiuoja“ skirtingai.
„Estai pigesni, nes inovatyvesni, mažai grynųjų. Latviai užsidirba iš pinigų, atplaukiančių iš Rytų. Todėl nėra reikalo taip „nuskausminti“ vietos klientus. Tuo tarpu Lietuvoje veikiantys bankai neturi šių galimybių užsidirbti. Todėl mokame daugiau už latvius ir estus“, – samprotavo K.Kupšys.
Be to, kaimyninėse šalyse ir bankų paslaugų įkainiai mažesni. „Estijoje bankų paslaugos pigesnės, todėl ten žmonės daugiau naudojasi tuo. Lietuvoje mokesčiai didesni, tačiau vis tiek bando visus suvaryti į „gardą“, – aiškino asociacijos vadovas.
Kita vertus, pasak K.Kupšio, tie patys bankai Baltijos šalyse turi teisę taikyti skirtingą kainodarą ir derintis prie vietos sąlygų.
„Jei jau visi įveda ribojimus išgryninimams, tai visi. Todėl palinkėčiau, kad Lietuvoje atsirastų daugiau alternatyvų bankams – elektroninės bankininkystės kompanijų ir inovatyvių mokėjimo sistemų“, – pridūrė K.Kupšys.
