Nuo vaistažolių iki naftos: kelionė į Mažeikių kraštą

Nors Mažeikiai pirmiausia siejami su didžiule naftos perdirbimo gamykla, tačiau keliaudami po šį Žemaitijos kraštą į gamyklą galėsite pažvelgti tik iš už tvoros. Nepaisant to, bus, ką Mažeikiuose atrasite iš naujo, ypač jei į šią Lietuvos dalį užklystate nedažnai. Čia ir puikūs dvarai, ir nedidukai savo paslapčių turintys miesteliai, ir garsiosios žolininkės Jadvygos Balvočiūtės ūkis. 

Viekšnių vaistinės muziejuje.<br>V.Balkūno nuotr.
Viekšnių vaistinės muziejuje.<br>V.Balkūno nuotr.
Lankytinų objektų rodyklė.<br>Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Lankytinų objektų rodyklė.<br>Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
J.Balvočiūtė.<br>R.Jurgaičio nuotr.
J.Balvočiūtė.<br>R.Jurgaičio nuotr.
J.Balvočiūtės ūkis.<br>Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
J.Balvočiūtės ūkis.<br>Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Renavo dvaras.<br>Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Renavo dvaras.<br>Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Seda.<br>Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Seda.<br>Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Seda.<br>Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Seda.<br>Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Gyvolių piliakalnis.<br>V.Balkūno nuotr.
Gyvolių piliakalnis.<br>V.Balkūno nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Dautarų dvaras.<br>Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Dautarų dvaras.<br>Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Dautarų dvaras.<br>Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Dautarų dvaras.<br>M.Kulbio nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

lrytas.lt

Jul 14, 2015, 12:01 PM, atnaujinta Oct 26, 2017, 7:38 AM

Į Mažeikių kraštą atvykusius aukštaičius pasitinka Viekšniai.

Tačiau prieš pasukdami į Viekšnius, pasidairykite po apylinkes nuo Gyvolių piliakalnio, esančio Gyvolių kaime. Prie piliakalnio įrengta aikštelė, kur patogu sustoti, galbūt ir suvalgyti pusryčius. Užkopti ant piliakalnio ir nuo jo pasidairyti prireiks pusvalandžio. 

Kai nusileisite nuo Gyvolių piliakalnio, traukite į tame pačiame Gyvolių kaime esantį žymiosios žolininkės-farmakognostės Jadvygos Balvočiūtės ūkį. Šios moters ekologinis vaistažolių ūkis žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Į šį ūkį užsukęs keliautojas gali ne tik įsigyti ekologiškų arbatų, bet ir sužinoti apie vaistažoles, žolelių rinkimą ir ruošimą, ekologinį ūkininkavimą. Ūkyje yra vaistinių augalų ekspozicija po atviru dangumi, norintiems vedamos ekskursijos, arbatų degustacijos. Tik dėl apsilankymo būtinai susitarkite iš anksto telefonu +370 670 26810. Paskaita suaugusiems kainuoja 2 eurus, vaikams iki 16 metų – eurą, lankymasis ekspozicijoje suaugusiems atsieina eurą, vaikams iki 16 metų – 0,5 euro. J.Balvočiūtės ūkiui apžiūrėti skirkite apie 1,5 valandos. 

Kitas turistų traukos objektas – Viekšnių miesto centre, kažkada buvusios Turgaus aikštės kampe, stovintis medinis namas raudonų čerpių stogu. Ant sienos pritvirtinta balto marmuro lenta byloja, jog 1860 metų liepos 30 dieną čia buvo įsteigta Viekšnių vaistinė (Tilto g. 3). Paskutinis vaistinės savininkas Juozas Aleksandravičius vaistinės bazę išplėtė, išsaugojo senuosius farmacijos prietaisus, įrangą bei instrumentus. Turistus nustebins muziejaus eksponatai, tarp jų – vaistažolių apdirbimo, piliulių, žvakučių, pleistrų gamybos įrankiai, kolbos, retortos, aparatai amoniako skiediniui bei Galeno preparatams gaminti, receptai, signatūros, net ir diržai iš žmogaus odos. XX a. I-osios pusės inteligento buities ekspozicija turtinga Aleksandravičių šeimos relikvijų, baldų, namų apyvokos daiktų. Išlikęs provizoriaus darbo kabineto, svetainės, valgomojo, virtuvės apstatymas. Neatsiejama muziejaus dalis – atkurtas vaistažolių sodas, puoselėjantis senąsias tradicijas bei turintis apie 200 vaistinių augalų.

Bilietas suaugusiems kainuos 1,16 euro, moksleiviams, studentams ir pensininkams – 0,58 euro, ekskursijos vaistažolių sode moksleiviams, studentams, pensininkams kainuos 0,87 euro, suaugusiesiems – 1,45 euro. Ekskursijas pageidaujama užsisakyti iš anksto. Vaistinės lankymas užtruks apie valandą. 

Iš Viekšnių važiuokite į Sedą, kuri minima nuo XIII a. vidurio. Seda vadinama septynių kelių, kurie subėga į miestelio aikštę, miestu. Dar XVI a. ji garsėjo kaip judrus prekybos su Livonija centras: 1529 m. per Sedą buvo pažymėta siena tarp Kuršo vyskupijos ir Žemaitijos. Miestas pasižymi savo istorija, medinėmis XVIII a. bažnyčiomis, žymiais žmonėmis – Sedos valsčiaus raštinėje dirbo poetas, būsimasis vyskupas Antanas Baranauskas, tačiau namas, kur poetas dirbo ir gyveno, neišlikęs. 

Pusvalandžiui aplankę Sedą pro Rimolių piliakalnį Rimolių kaime ir Varduvos upės pakrantes traukite į Renavo dvarą (Renavo kaimas), kurį prieš keletą metų išgarsino filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ statytojai. Beje, jei išsiruošėte į ilgesnę kelionę ir ketinate apsistoti palapinėje, Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojos siūlo įsikurti būtent greta Rimolių piliakalnio. Nors ten neįrengta jokia poilsiavietė, tačiau vieta pernakvoti palapinėje tinkama. 

Renavo rūmų ansamblis sukurtas XIX a. antrajame ketvirtyje. Čia galėsite ne tik apžiūrėti XIX a. dvarų kultūros ekspoziciją, bet ir papietauti dvaro patalpose įkurtoje kavinėje, pasivaikščioti po parką, kuriame auga storiausia Lietuvos eglė, išgirsti apie šikšnosparnius, kurie gyvena dvaro ūkinių pastatų palėpėse. Apžiūrėti dvarui skirkite 1,5 valandos. Apsilankymas šiame objekte suaugusiajam kainuos 1,7 euro, moksleiviams, studentams, senjorams – 0,86 euro, žmonėms su negalia ir ikimokyklinio amžiaus vaikams lankymas nemokamas.

Jei ketinate Renavo dvare valgyti, ryžių sriuba kainuos 1,5 euro, trinta brokolių sriuba – 1,8 euro, paukštienos kepsnys – nuo 4,1 euro, vištienos užkepėlė – 2,7 euro, o kiaulienos kepsnys, jūros lydeka – apie 5 eurus.

Tiems, kurie norės neskubios kelionės ir yra nusiteikę po Mažeikių kraštą keliauti dvi dienas, Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centras siūlo apsistoti „Plinkšių viešbutyje“ arba viloje „Dubgiris“.

„Plinkšių viešbutyje“ (Plinkšių kaimas, Dvaro g. 6) kambarių kainos svyruoja nuo 24 iki 44 eurų. Kompleksiniai pusryčiai su karštu patiekalu žmogui kainuoja 4,4 euro.

Vilą „Dubgiris“ rasite Uikių kaime, Pušynės g. 28. Čia kambarių kainos vasarą dviems žmonėms su pusryčiais – 60 arba 100 eurų, priklauso nuo to, kokį būstą nuomositės. Už papildomą žmogų kambaryje imamas mokestis: vaikai iki trejų metų apsistoja nemokamai, 3–16 metų – už papildomus 15 eurų, vyresni nei 16 metų – už papildomus 20 eurų. 

Toliau kelias kalvotąja Žemaitija veda link Židikų. Židikai – viena seniausių krašto vietovių. Pavadinimas kildinamas iš žodžių „žydi kaip laukas“ arba „židikis“, reiškiantis „tvirtas“. Miestelis pirmą kartą paminėtas 1568 m. Nuo 1614 m. Židikai priklausė Kražių jėzuitams. 1659 m., per Šiaurės karą, švedai sudegino Židikus, vėliau gaisrai ne kartą vėl nuniokojo miestelį. Nuo 1915 m. iki savo mirties Židikuose gyveno rašytoja, pedagogė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Jos memorialinį muziejų ir kapą-koplyčią galite aplankyti, paklausyti rašytojos meilės istorijos. Muziejaus bilietas suaugusiajam kainuos 1,16 euro, moksleiviams, studentams, pensininkams – 0,58 euro. Muziejuje užtruksite apie valandą, Židikų miestelyje – pusvalandį.

Aplankę Židikus, važiuokite link Dautarų dvaro sodybos, prie Židikų-Pikelių vieškelio. Dvaro šeimininkai parodys ir papasakos apie XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Dautarų dvaro bajorų buitį. Bilietas į dvarą suaugusiems kainuos 2 eurus, vaikams – nemokamai. 

Iš dvaro į Pikelių miestelį keliausite pro Lūšės geležinkelio stotį. Lūšės geležinkelio stotis mena Lietuvai itin skaudžius II-ojo Pasaulinio karo įvykius. Šioje stotyje lietuviai laisvės kovotojai išvadavo į Sibirą vežamus latvius. 

Pikelių miestelyje būtina aplankyti nuostabią XVII a. medinę bažnyčią, kurios barokiniai altoriai stebina grožiu ir didybe, o šalia stovintis koplytstulpis primena maro baisybes. Apžiūrėti Pikelius prireiks pusvalandžio. 

Jei norėtumėte sudalyvauti edukaciniame užsiėmime „Duonos keliu“, jums reikėtų važiuoti į Urvikius. Į juos kelias veda pro didžiausią Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“. Patekti į ją negalėsite, tačiau ir važiuojant pro šalį galite nemažai pamatyti. 

Urvikiuose su šokiais, žaidimais ir ritualais kepsite duonutę, ragausite urvikiškių patiekalų. Trijų valandų užsiėmimas kainuoja 43 eurus. Tačiau reikia turėti omenyje, kad vasarą šeštadieniais šios pramogos negalima užsisakyti.

Suskaičiavome, jog važiuodami nuo Gyvolių iki Urvikių nukaksite 115 km. Tiems, kurie važiuos benzininiu automobiliu, degalai atsieis apie 11,6 euro, važiuojantiems dyzeliniu – apie 10,5 euro.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.