„Ir vėsiau šįmet nei anksčiau, ir politinė, ekonominė padėtis pagalius į ratus kaišo.
Viskas rieda kažkur ne ten“, – galvą kraipė Kretos turizmo verslo atstovai, nors termometras rodė per 30 laipsnių.
Turistų Kretoje išties mažiau nei įprastai. Tačiau ne orus reikėtų kaltinti.
„Kai kurie turistai baiminasi pas mus skristi, mano, kad euro neliks, kils problemų dėl pinigų ar degalų. Bet viskas pas mus ramu“, – kalbėjo vietinės kelionių agentūros šeimininkas.
Nors bankomatai pinigų duoda, ramiau jautėsi tie, kurie grynaisiais pasirūpino dar kraudami lagaminus Lietuvoje.
Graikai kiek raukosi pamatę stambesnę kupiūrą, bet nė vienas neatsisakė jų priimti.
Tiesa, čekius duoda ne visi. Didesnėse parduotuvėse juos tiesė visi pardavėjai, o štai kavinėse ir mažose parduotuvėse buvo įvairiai: kartais jį gaudavau, kartais atnešdavo tik lapelį su suraitytomis kainomis ir patiekalų bei gėrimų pavadinimais.
Tavernų darbuotojams ne čekiai rūpėjo. Smarkiai dėl nuvertėjusio rublio šiemet aptirpo buvęs gausus rusų turistų būrys. Nors, pavyzdžiui, Chersonise jų laukiama: ir iškabos, ir valgiaraščiai išversti į rusų kalbą, o dažnoje tradicinių Kretos parduotuvių įdarbintos rusės.
Sutiko draugiška kaimynė
Nuvykusi savaitei į Kretą įsitikinau, kad ten poilsio neapkartina žemyninėje dalyje tvyranti įtampa.
Skrydis į Kretą, pervežimas iš oro uosto ir atgal bei savaitės poilsis viešbutyje atsiėjo pusšešto šimto eurų. Tai buvo vienas pigiausių Lietuvos kelionių rengėjų šioje žavioje saloje siūlomų variantų, kelialapį perkant iki išvykos likus savaitei.
Dar buvo ir papildomų išlaidų. Už vakarienei patiektas salotas ir taurę vyno ar šaltos kavos tenka sumokėti apie 10 eurų. Už išvyką po salą visuomeniniu autobusu ir iš vietos agentūros įsigytą ekskursiją į Samarijos tarpeklį – dar šimtinę eurų.
Dar pirkiniai prieš kraunantis lagaminą namo, ir susidarė apie 200 eurų papildomų išlaidų.
Viešbutis „Zorbas“ Chersoniso kurorte – kuklus, tačiau įsikūręs stulbinamo vaizdo pakrantėje, greta – uostas ir besidriekiantys paplūdimiai. Iki jo nepriveža kelionių rengėjo užsakytas autobusas, reikia kelias minutes pėdinti pėsčiomis.
Kai pasiekiau duris, teko klebenti rankeną – nieko nėra.
Tačiau netrukus mane atsivijo gretimos tavernos darbuotoja Popi – atrakino viešbučio duris, įdavė į rankas kambario raktą, palydėjo iki durų, pasitikslino, ar viskas gerai, ir pasiūlė visus formalumus su registratoriumi sutvarkyti rytoj.
Popi paslaugiai atsakė į visus mano klausimus. Atrodo, kad kaimynystė čia šventas reikalas, o patys kretiečiai dar labiau nei anksčiau brangina turistus.
Pirmą dieną jaučiausi taip, tarsi viena gyvenčiau tame viešbutyje, maža to, lyg tas viešbutis būtų mano. Juolab gavau du raktus: vieną – kambario, antrą – laukujų durų. Tačiau jau po kelių dienų „Zorbas“ prisipildė.
Ragina mokėti už seifą
Vos pora žvaigždučių pasidabinęs viešbutis Chersoniso kurorte turi per dvidešimt kambarių.
Baseino ten nėra. O vaizdas iš balkono neįkvepiantis: pro kitus pastatus matomi stūksantys kalnai, tiesa, yra ir kambarių, iš kurių matyti jūra.
Viskas paprasta: dvigulė lova, dušas, balkonėlis. Dar buvo padėti švarūs rankšluosčiai, bet muilo neradau.
Kambario kampe stovėjo šaldytuvas ir televizorius. Ir dar buvo kondicionierius, už kurį poilsiautojas turi susimokėti papildomai – 5 eurus už dieną arba 30 eurų už savaitę. Spintoje įrengtas seifas – taip pat už papildomą mokestį.
Seifo nuoma atsieina 10 eurų už savaitę. Lietuviškos kelionių agentūros atstovas grėsmę iliustravo tikru atsitikimu – neseniai lietuviai sutaupė 20 eurų už seifą, bet prarado penkis šimtus eurų, kuriuos kažkas nugvelbė įsliūkinęs į kambarį.
Aš už seifą nemokėjau. O kondicionieriaus, kol oras ne taip įkaitęs, o vakarais pravėsdavo, neprireikė. Liepos pradžioje dienomis Kretoje įkaisdavo iki 35 laipsnių, o naktimis atvėsdavo iki 26 laipsnių. Tačiau kretiečius gąsdino stiprokas vėjas.
Pusryčiai – kasryt vienodi
Jei jūsų noras – prabangus viešbutis su sistema „viskas įskaičiuota“, kai pusryčių salėje rikiuojasi stalai ir galite rinktis iš šimto patiekalų, šis kuklus viešbutis – ne jums.
„Zorbas“ viešbutyje pusryčiai kiekvieną rytą beveik vienodi: pora griežinėlių sūrio ir kumpio, kava arba arbata, pienas, sultys, kartais – kiaušinis, persikas, vyšnios, sausainiai ar gabalėlis kekso. Daržovių patiekiama ne kasryt. Viskas normuota, tačiau ne per mažai.
Vakarienės čia neruošia, tačiau ją galima suvalgyti gretimame bare, o registruojantis dar ir duoda kortelę, su kuria taikoma dešimties procentų nuolaida.
Mane aptarnavęs „Argo“ padavėjas Nikos, išgirdęs, kad esu iš Lietuvos, iškart pažėrė „ačiū“, o atnešęs retsinos – „į sveikatą“. Ir dar užsirašė lietuvišką „prašom“.
Kartu su sąskaita atkeliavo ir taurelė rakijos. O kitą vakarą – stiklinaitė kokteilio.
Vis kuo nors pavaišindavo ir kitų tavernų darbuotojai. Tarkim, jei gėrei vyną, su sąskaita išdygdavo dar viena taurė.
„Gaila, kad pas mus dabar šalta“, – susigūžęs purtėsi Nikos.
Man tai kėlė tik juoką: apie 21 valandą pajūryje gaiviai vėsino vėjas, o termometras rodė 27 laipsnius.
Bet Nikui pritarė ir prie gretimo stalo įsitaisiusi mergina iš Palestinos.
„Paklausk, iš kur ji. Ji iš šiaurės“, – sakydamas palestinietei ranka į mane rodė padavėjas.
Nikos po kelių dienų prisiminė ir kad nevalgau paprikų, ir kad kavą geriu be cukraus ir pieno. Nors jo bare staleliai būdavo nuolat nusėsti turistų.
Vargina diskotekų triukšmas
Kai renkuosi, kur kelionėje gyventi, visuomet pasidomiu, kur artimiausia autobusų ar traukinių stotis. Chersoniso autobusų stotelė nuo maniškio viešbučio – kelios minutės kelio.
Iki jos tenka įveikti šurmuliuojančią turistinę gatvę su galybe naktinių klubų ir restoranų.
Tiems, kurie ketina ten apsistoti, derėtų iš anksto įsigyti ausų kamštukus.
Muzika bumbsi nuo vidurnakčio iki šeštos valandos ryto, tad atvirais langais nepamiegosi. Tačiau neužvėrę balkono durų kamuotumėtės ne tik dėl diskotekų triukšmo, bet ir nuo įkyriai ir skaudžiai kandančių uodų, kurių dieną nematyti.
Jau kitą dieną skubėjau pirkti specialių tablečių, kurios kišamos į nuo uodų saugančius aparatus. Tokį man parūpino viešbučio šeimininkė.
Klaipėdietės patyrė šoką
Jei Kretoje išgirsite lietuviškai sakant „aš myliu tave, mažyte“, nesistebėkite. Šios frazės graikus išmokė dvi linksmos klaipėdietės.
Chersoniso kurorte atostogavusių 24 metų Ksaveros Sirtautaitės bei 26 metų Ritos Nausėdaitės viešnagės Kretoje pradžia buvo net niūroka. 3 žvaigždučių viešbutis „Chrysalis“ merginoms nepadarė gero įspūdžio, netgi išgąsdino.
„Kai įvažiavome į viešbutį, patyrėme šoką. Internete nuotraukose viskas atrodė kitaip. Bet vėliau paaiškėjo, kad mus tiesiog atvežė iš kitos pusės“, – apie vaizdus, kurie neatitiko susidaryto jaukaus viešbučio įvaizdžio, pasakojo lietuvės.
Atsigavusios po pirmojo įspūdžio jos ėmė mėgautis gardžiu maistu per pusryčius ir vakarienę. O kiek pailsėjusios įsigijo iš kelionių rengėjo keletą ekskursijų – į Heraklioną ir greta esančius Knoso rūmus. Kiekviena už tai sumokėjo po 52 eurus.
Išvyka į Spinalongos salą kainavo dar pusšimtį eurų.
Vieną vakarą merginos išsirengė ir į tradicinį Kretos vakarą pasimėgauti sirtakiu, vietos valgiais ir vynu. Tokia pramoga atsiėjo 54 eurus kiekvienai.
Nors vietos agentūrose tai kainuoja gerokai pigiau, klaipėdietės dėl kainų skirtumo galvos nesuko. Joms patiko, kad gidas kalbėjo lietuviškai.
Nuomotis mašiną merginoms pasirodė per brangu, o ir važiuoti kalnais sudėtinga, tad jos daug vaikščiodavo ar vykdavo į ekskursijas.
„Norėčiau darsyk nuvykti į Kretą. O štai į Turkiją nenoriu, nes ten visi važiuoja – kasdien tik ir girdi „buvau Turkijoje“. O Kreta tokia turtinga ir graži“, – kalbėjo R.Nausėdaitė.
Nustebino salotų kaina
„Pernelyg daug ramybės“, – apie gyvenimą nuošalaus kurortinio kaimelio prabangiame viešbutyje šypsodamasis sakė jau įsibėgėjus atostogoms Kretoje, Samarijos tarpeklyje, sutiktas kaunietis su paaugle dukterimi. – Man ten stinga veiklos. Nuėjęs į sporto aikštelę radau keturis vaikus.“
Tiesa, šypsenos jam nesukėlė keturių asmenų šeimos atostogų išlaidos. Nuvykus į Santorino salą už pietus teko pakloti 40 eurų.
„Manau, kad salotos už 10 eurų per brangu“, – sakė vyras.
Tiesa, Kretoje salotų suvalgyti galima ir pigiau: graikiškos atsieina 5–6 eurus, žuvies, mėsos patiekalai – nuo keliolikos eurų.
Dažna taverna dieną pradeda ant lentos raitydama specialiuosius pasiūlymus, pavyzdžiui, 24 eurai už patiekalus dviem – jūrų gėrybes, kepsnius ir vyną ar alų.
Nuošalesnėse picerijose pica dviem atsieina ir 7–8 eurus.
Kauniečio šeima į Kretą atskrido su Lietuvos kelionių organizatoriumi, iš jo jie įsigijo ir ekskursiją į Santorino salą bei Samarijos tarpeklį.
Tačiau įveikti ilgiausią Europoje tarpeklį ryžosi tiktai dviese – tėvas su vyresniąja dukterimi. Motina su jaunėle liko mėgautis paplūdimiu.
Dar dviem dienoms šeima išsinuomojo automobilį, kad susipažintų su atokesniais salos kampeliais. „Audi 308“ nuoma su draudimu dienai lietuviams kainavo kiek per pusšimtį eurų.
Po salą – automobiliu
Kauniečių Sandros ir Ričardo Lisauskų šeima Kretoje ilsėjosi su dukterimi Ernesta ir sūnumi Tadu, o po salą keliavo savarankiškai.
„Mes labai savarankiški, mums nereikia kitų surengtų ekskursijų. Patys ir pakeliavome, ir paplūdimyje patinginiavome“, – šypsojosi S.Lisauskienė.
Kauniečiai ilsėjosi Retimno kurorto viešbutyje „Gortyna“. Keturių asmenų šeimai nakvynė su pusryčiais bei vakariene atsiėjo 1500 eurų.
Moteris skaičiavo, kad dar 500 eurų šeima išleido leisdamasi į keliones po salą.
Jie dvi dienas nuomojosi 2014 metų „Nissan Micra“ automobilį, tai kainavo 80 eurų, dar 38 eurus atsiėjo benzinas.
„Jokios krizės Kretoje nejutome, nebent vakare įsijungę televizorių matydavome audringas diskusijas apie Graikiją“, – sakė moteris.
Apartamentus rado internetu
Iš kelionių rengėjo – tik bilietai, o daugiau viskas savarankiškai. Taip Kretoje ilsėjosi ir panevėžietės Irenos Smulkienės šeima bei giminaičiai. Į Graikijos salą išvyko šešių panevėžiečių draugija.
Apartamentai greta Chanijos miesto ir visos savaitės automobilio „Fiat Doblo“ nuoma jiems atsiėjo apie 1300 eurų. Skrydžio bilietai vienam – 300 eurų. Tad vienam asmeniui poilsis, neskaičiuojat išlaidų maistui, kainavo per 500 eurų.
Jie susisiekė ir su lietuviais, kurie įsikūrę Kretoje ir siūlo pagelbėti ieškant apartamentų ar automobilio, tačiau jų paslaugos panevėžiečiams pasirodė per brangios, tad viską susirado savarankiškai internetu.
„Apartamentuose buvo virtuvė, tad produktų pirkdavome parduotuvėje ar turguje ir ruošdavomės valgį patys, o restorane vienas žmogus pavakarieniaudavo už 10–15 eurų.
Nenorėjome gulėti vien paplūdimyje, daug keliavome, aplankėme paplūdimius skirtingose salos vietose, pamatėme kalnų, uolų“, – pasakojo poilsiautojai.
Maistas – brangesnis
Kita panevėžiečių pora automobilio nesinuomojo, bet jau pirmą vakarą iškišo nosį į kurorto gatveles ir ten susirado vietos agentūrą, kurioje ir pirko ekskursijų.
„Važiavome į Samarijos tarpeklį, aplankėme Knoso rūmus. Rinkomės ekskursijas, kurias rengia vietiniai, tai pigiau“, – pasakojo trijų žvaigždučių viešbutyje „Koni Village“ Stalidos kurorte su vyru atostogavusi panevėžietė Vida Entkuvienė.
Nakvynė su pusryčiais ir vakariene jiems atsiėjo per 1000 eurų.
„Atostogos kainos prasme buvo vidutiniškos – nei pigios, nei brangios. Tik maistas parduotuvėse kainuoja brangiau negu Lietuvoje“, – lygino panevėžietė.
Po salą galima keliauti ir viešuoju autobusu
Kretoje siūloma keliolika ekskursinių programų, populiariausios – išvyka į baltais ir mėlynais nameliais nusėtą romantiškąją Santorino salą, sostinę Heraklioną ir greta jo esančius Knoso rūmus, piratų sala vadinama Gramvūzą, venecijiečių valdytą Spinalongos salą, į kurią dar praėjusiame amžiuje išveždavo raupsuotuosius, Lasičio plynaukštę, aplankant vietos kaimelių amatininkus, ir į Samarijos tarpeklį.
Taupesni turistai gali išvykų pasidairyti vietos kelionių agentūrose, tačiau lydintis gidas nekalbės lietuviškai. Teks rinktis anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų kalbą.
Vietos agentūros šią vasarą perrašė kainas – sumažėjus turistų, jos po kelis eurus aptirpo. Tarkim, į Santoriną galima nuplaukti už 105, į Spinalongą – už 29 eurus.
Įveikti akmenuotą ilgiausią Europoje Samarijos tarpeklį galima už 35 eurus, tiesa, dar penkis teks sumokėti už įėjimą į Samarijos nacionalinį parką ir dar dešimt – už keltą, kuriuo teks įveikti kelio ruožą grįžtant.
Kretos tradiciniame vakare sušokti sirtakį ir paskanauti vietos maisto bei vyno ar rakijos kainuos 28 eurus.
Čia siūlomos ir apsipirkimo kelionės. Tarkim, panorus įsigyti kailinius, atvyksta automobilis ir nuveža į šių apdarų prekyvietes. Išties aplink Chersonisą apsčiai iškabų su užrašais rusų ir anglų kalbomis apie parduodamus kailinius. Dažniausi jų pirkėjai – rusai.
Į Heraklioną, kaip ir daug kur kitur saloje, galima nuriedėti ir tarpmiestiniu autobusu – kelionė iki sostinės iš Chersoniso trunka mažiau nei valandą ir kainuoja 3 eurus.
Stotyje galima persėsti į kitą autobusą ir už pusantro euro nuvažiuoti į Knoso rūmus. Tiesa, teks paruošti namų darbus – pasiskaityti apie pačius rūmus ir Mino kultūrą.
Prisigrožėti iki soties Kretos pakrantėmis galima ir važiuojant viešuoju autobusu, tarkim, nuo Herakliono į Retimną, kurio senamiestį siūlo aplankyti turizmo vadovai. Bilieto kaina – 7,6 euro.
Naudingi patarimai
Paplūdimiai. Kai kurie akmenuotu dugnu, tad praverstų maudymosi bateliai, o jei jų neturite, rasite ir pajūrį lygesniu dugnu. Dviejų gultų ir skėčio nuomos kaina dienai – 4 eurai. Vienam – 2 eurai.
Maistas. Graikiškos salotos – nuo 5,5 euro, salotos su jūrų gėrybėmis – 7,5 euro, karštieji žuvies patiekalai – nuo keliolikos eurų, makaronų patiekalai – 7–10 eurų, apkepas musaka – 7–8 eurai. Trešnės prekybos centruose – 3–4 eurai už kilogramą, 1,5 litro butelis geriamojo vandens – 0,25–0,5 euro.
Gėrimai. Šalta kava (fredo espresso) bare – 3 eurai, kartu gausite ir stiklinę vandens. Taurė retsinos (graikiškas vynas, į kurį įdėta sakų) ar namų vyno – 2,5 euro. Butelis vyno prekybos centre – nuo 4–6 eurų, o puslitrį retsinos galima įsigyti ir sumokant vos per eurą.
Internetas. Viešbučiuose, kavinėse veikia nemokamas belaidis internetas. Telieka paklausti prisijungimo kodo.
Automobilio nuoma. Dienai – 25–60 eurų. Įskaičiuotas draudimas. Jei rinksitės sudėtingesnius maršrutus, prireiks ir geresnių vairavimo įgūdžių.
Kreta nėra didelė – per 8 tūkst. kvadratinių kilometrų, bet derėtų nepamiršti, kad ji kalnuota, tad dažnai teks važiuoti ne greitkeliais, o kalnų keliais.
Lauktuvės. Alyvuogių aliejus ir kosmetika su juo. Gabalėlis muilo iš alyvuogių aliejaus – nuo 0,8 euro. 0,5 litro talpos butelis ar skardinė alyvuogių aliejaus prekybos centre kainuoja nuo 4–5 eurų, tačiau aukštesnės kokybės ar specializuotose parduotuvėse atsieina ir keliolika eurų. Nuo įvairovės raibsta akys.
Populiarios ir jūros kempinės, jų kaina – 3–8 eurai. Gausus kosmetikos pasirinkimas – kremų, aliejaus kūnui, plaukams, šampūnų, balzamų, kūno sviesto. Kainos įvairuoja, bet tikėtis, kad jų prisipirksite vos už porą eurų, nereikėtų.
