Bhanwaras Lal Doshi, „DR International“ įkūrėjas
2015 metų birželį vieno turtingiausių Indijos žmonių – Bhanwaro Lal Doshi vardas nedingo iš laikraščių puslapių. Plastiko gamybos kompanijos „DR International“, tarp kurios klientų buvo „Samsung“ ir LG, įkūrėjas, sugebėjęs sukaupti 600 mln. dolerių turtą, jo atsisakė. Jis paaukojo didelę savo turto dalį džainistų ordinui ir tapo jo vienuoliu. Maža to, kad „plastiko karaliui“ dėl to teko išsiskirti su pinigais ir nekilnojamuoju turtu, buvęs verslininkas priėmė celibato įžadus.
B.Lal Doshi turi tris vaikus, kurie nepritarė tėvo sprendimui tapti vienuoliu. Jie papasakojo, kad tokį ketinimą B.Lal Doshi brandino ne vienus metus. Dabar buvęs milijardierius turi atsisakyti tokių įprastinių daiktų kaip avalynė ar mobilusis telefonas. Vaikščioti basomis B.Lal Doshi turi todėl, kad džainizmas moko nepakenkti jokiam gyvam padarui, tarp jų ir vabzdžiams.
Vakarykštis verslininkas nešioja tik baltus drabužius, keliasi 4 valandą ryto, kelias valandas skiria jogai ir meditacijai. B.Lal Doshi galva buvo nuskusta per įšventinimo į vienuolius ceremoniją. Joje dalyvavo apie 150 žmonių.
Johnas Maxwellas Kopiski, buvęs anglių kompanijos „Balli Trading London“ vadovas ir fermos „Bogdarnia“ Vladimiro srityje įkūrėjas
2015 metų pavasarį fermeris Johnas Maxwellas Kopiski pateko į viešumą, kai tiesioginiame eteryje bendravo su prezidentu Vladimiru Putinu. Valstybės vadovo jis paklausė, ar tas tiki statistika, kurią jam pateikia, taip pat aptarė pieno gamybą.
Dabar J.Kopiski Vladimiro srityje priklauso ferma. Jis yra pasirašęs sutartis su kompanijomis „Vim-Bil-Don“ ir „Danone“. Bet taip buvo ne visada. Iki devintojo dešimtmečio pradžios J.Kopiski niekada nesilankė Rusijoje: Didžiojoje Britanijoje jis vadovavo anglių kompanijai. Tačiau 1991 metais, atvykęs į komandiruotę, nutarė likti Rusijoje ir gavo šios šalies pilietybę.
Vladimiro srityje J.Kopiski kartu su ruse žmona Nina yra įkūrę fermą „Bogdarnia“, kurios pavadinimas reiškia „Dievo dovana“, taip pat pieno bei gyvulininkystės kompleksą „Roždestvo“. Šiuo metu anglų ir rusų verslininko ūkyje yra 3700 galvijų. J.Kopiski augina mėsinius veršelius, iš kurių gaunama „Premium“ klasės mėsa. Jis taip pat gamina sūrius.
Fermeris, kurio žmona vaikštinėja dėvėdama namų gamybos sarafanus, meilę Rusijai aiškina slaviška siela ir lenkiškomis tėvo šaknimis. Tiesa, J.Kopiski neatmeta galimybės parduoti savo ūkio. Praėjusių metų gegužę duodamas interviu žurnalui „Slon“, J.Kopiski savo įmonę įvertino 3 mlrd. rublių. Viena priežasčių, dėl kurių verslininkas gali atsisveikinti su savo verslu, – jo vaikų nenoras užsiimti žemės ūkiu.
Karlas Rabederis, nekomercinės kompanijos „MyMicroCredit“ įkūrėjas
Savo pirmąjį milijoną austras K.Rabederis užsidirbo būdamas 32 metų, o sulaukęs 47-erių nusprendė išsiskirti su savo turtu. Iš pradžių milijonierius išpardavė visą turtą. Jo namas Alpėse kainavo 1,4 milijono svarų sterlingų, vila Provanse – 613 tūkst., šešių sklandytuvų kolekcija — 350 tūkst., o automobilis „Audi A8“ — 44 tūkst.
Po to K.Rabederis įkūrė nekomercinę organizaciją „MyMicroCredit“, į kurios sąskaitą pervedė visus gautus pinigus.
Buvusio verslininko kompanija užsiima labdara ir padeda Lotynų Amerikos ir Afrikos vargšams. Pats K.Rabederis nusipirko nedidelį namelį, o pragyvenimui užsidirba skaitydamas paskaitas, kurių tema: „Kiek reikia pinigų, kad būtum laimingas“. Buvęs milijonierius tvirtina, kad įgyvendinęs tezę „nieko neturi likti, absoliučiai nieko“ jis tapo laimingas ir laisvas.
Iš praėjusio K.Rabederio gyvenimo dingo ne tik sukauptas turtas, bet ir žmona. Ji nepritarė vyro ketinimui visą turtą skirti labdarai ir paliko jį.
Jonas Pedley, buvęs telekomunikacijų kompanijų „Empowered Communications“ ir „Eme Tech“ vadovas
Britų milijonieriaus J.Pedley gyvenime buvo visko. Jis sėdėjo kalėjime, stipriai gėrė. Po automobilio avarijos, į kurią jis pateko užmigęs girtas prie vairo, jis šešias savaites išbuvo komos būsenos. Po sunkaus išgijimo J.Pedley nutarė pakeisti savo gyvenimą.
Jis atsigręžė į religiją ir užsiėmė labdara. Verslininkas nutarė parduoti savo telekomunikacijų verslą ir už milijoną svarų sterlingų – senuosius rūmus Esekse. Gautus pinigus J.Pedley įmokėjo į „Uganda Vision“ fondą. Ši organizacija siunčia į Ugandą ir kitas afrikietiškas šalis sunkiai auklėjamus britų paauglius, kad jie padėtų vietos našlaičiams, kurių tėvai mirė nuo ligų arba skurdo. Pats J.Pedley taip pat išvyko į Ugandą, kur tapo savanoriu.
Januszas Riveris, buvęs prodiuseris ir futbolo vadybininkas
Prie kardinalių pokyčių J.Riveris nepripranta. Jis kelis kartus keitė šalis, religiją ir vardą. Su paskutiniu Januszo Riverio pseudonimu jis tapo žinomas Italijoje, kur milijonus uždirbo užsiimdamas impresarijaus veikla. Jis atvežė į Rusiją tokias žvaigždes kaip Toto Cutugno ir Adriano Celentano, rengė futbolo čempionatus ir organizavo lenkų rinktinės susitikimą su Romos popiežiumi. 1999 metais J.Riveris vienu mostu atsisakė savo turto ir nusprendė keliauti po pasaulį — nebrangiai, išleisdamas per dieną vos 3 dolerius.
Milijonierius paliko savo namus prie Romos, o santaupas padėjo į banką ir pasirašė sutartį, kuria remiantis jam kas mėnesį bus išmokama po 100 dolerių. Į kelionę J.Riveris pasiima tik dviratį ir kuprinę. Taip per 15 metų ekscentriškasis keliautojas apkeliavo daugiau kaip 150 pasaulio šalių.
Šiuo metu J.Riveriui daugiau kaip aštuoniasdešimt metų ir, nepaisant to, kad jis buvo pakliuvęs į nelaisvę, užpultas gyvačių, jis nenori grįžti prie sėslaus gyvenimo, o nori mirti kelyje. J.Riveris jau nusprendė, ką darys su savo turtu. Po mirties jo pinigus gaus Rusijos ir Baltarusijos vaikų namų auklėtiniai.
Millardas Dean Fulleris, nekomercinės organizacijos „Habitat for Humanity International“ įkūrėjas
Millardas Fulleris praturtėjo dar neturėdamas 30 metų. Vienok turtas jam brangiai kainavo: kai verslininkas tapo milijonieriumi, jį paliko žmona.
M.Fulleris įtikino ją grįžti ir sutuoktiniai kartu nusprendė palikti sėkmingą verslą. Jie pardavė visą turtą ir 1965 metais persikėlė į rančą Džordžijos valstijoje. Po trejeto metų Millardas ir Linda Fuller pradėjo statyti paprastus ir skurstantiems žmonėms lengvai įperkamus namus. Šie žmonės taip pat galėjo dalyvauti tų namų statybose.
Siekdami išplėsti savo paramos ribas, Fulleriai išvyko į Zairą. Iš ten grįžę 1976 metais, jie įkūrė nekomercinę organizaciją „Habitat for Humanity“. 1984 metais labdaringoje fondo akcijoje dalyvavo buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris, kuris buvo didelis M.Fullerio gerbėjas. Po šio įvykio susidomėjimas „Habitat for Humanity“ dar labiau išaugo.
2014 metais „Forbes“ šiam fondui, kurio steigėjas mirė 2009 metų vasarį, skyrė 16-ąją vietą 50-ies didžiausių Amerikos labdaros organizacijų sąraše. „Habitat for Humanity“ turi biurus visame pasaulyje ir yra pastačiusi 300 tūkst. namų įvairiuose planetos kampeliuose.
Germanas Sterligovas, verslininkas, 2003 metais kandidatavo į Maskvos merus
Germanas Sterligovas – vienas pirmųjų Rusijos milijonierių. Devintojo dešimtmečio pradžioje jis įkūrė mylimos kalaitės vardu pavadintą prekių biržą „Alisa“. Tačiau netrukus ji sužlugo. Po to buvo daugybė verslo iniciatyvų, o 2000-aisiais G.Sterligovas patraukė į politiką. Balotiravosi į Krasnojarsko srities gubernatorius, vėliau – į Maskvos merus ir netgi norėjo dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose, tačiau nebuvo įregistruotas.
Po to jis nutarė iškeisti Maskvą į kaimą be elektros ir vandens, užsiimti žemės ūkiu ir gyvulininkyste. Ant savo vizitinių kortelių pradėjo rašyti: „Germanas Sterligovas – avių, žąsų ir triušių augintojas“. Kartu su juo išvyko ir šeima. Penketą savo vaikų G.Sterligovas nusprendė pagal Evangeliją auklėti namuose, o ne valstybinėje mokykloje.
2015 metais buvusio milijonieriaus šeima dar kartą kraustėsi. Šį kartą Sterligovai persikraustė į Kalnų Karabachą. Verslininko advokato žodžiais, G.Sterligovas Užkaukazėje nutarė pastatyti „Svoboda-2“. Pirmąją jis įkūrė 2008 metais ir tada pasiūlė čia persikraustyti katalikams.
Spaudos konferencijoje, kuri buvo surengta Kalnų Karabacho mieste Šušoje, G.Sterligovas pasakė: „Su darbais, kuriuos prikiša man Rusija, neturiu nieko bendra. Mane įspėjo, kad nuteisti nacionalistai Nikita Tichonovas ir Jevgenija Chasis davė parodymus, neva jiems ir dar kažkam aš surengiau karinius mokymus. Atsakingai pareiškiu, kad nieko panašaus nebuvo ir negalėjo būti.“
G.Sterligovo žmona Kalnų Karabache irgi rado ką veikti. Ji įkūrė modelių namus ir netrukus kalnuose ketina surengti kolekcijos pristatymą.
Liu Jingchongas, buvęs tekstilės kompanijos valdytojas
Dar vienas milijonierius, iškeitęs civilizacijos malonumus į gyvenimą namelyje kalnuose, – kinas Liu Jingchongas. Savo turtą jis uždirbo dar iki 40 metų. Leidinys „New York Post“ jį buvo pavadinęs „tekstilės baronu“.
Viskas pasikeitė po to, kai Liu Jingchongas pateko į automobilio avariją. Rimtų traumų jis nepatyrė, bet kol draugams buvo teikiama pagalba ir visi kartu laukė naujos mašinos, kad galėtų keliauti toliau, viešbučio kambaryje Liu Jingchongas skaitinėjo knygą apie budizmą. Verslininką taip persmelkė budizmo filosofija, kurios svarbiausia mintis, kad žmogaus kančių esmė – materialinė gerovė, netrukus jis pardavė visą nekilnojamąjį turtą ir mašinas, pasitraukė nuo bet kokių reikalų ir persikėlė į kuklią trobelę kalnuose. Dabar Liu Jingchongas leidžia laiką skaitydamas knygas ir su malonumu priima svečius.
Charlesas F.Feeney, parduotuvių tinklo „Duty Free“ ir fondo „ Atlantic Philanthropies“ įkūrėjas
Laisvosios prekybos tinklo „Duty Free“ įkūrėjas Charlesas F.Feeney vadinamas vienu didžiausių šių laikų filantropų, kuris atsisakė savo turto dar būdamas gyvas. Devintojo dešimtmečio pabaigoje „Forbes“ šį verslininką įtraukė į turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Kaip vėliau paaiškėjo, dalis to turto verslininkui jau nepriklausė.
1982 metais Ch.Feeney įkūrė labdaros fondą „The Atlantic Philanthropies“, į kurį įnešė savo įmonių akcijas. Nuo to laiko verslininkas planingai leidžia savo pinigus kilniems tikslams. Ch.Feeney fondas skiria pinigus sveikatos apsaugai, senų žmonių globai, išsilavinimui, žmogaus teisių gynimui ir daugybei dalykų visame pasaulyje.
Nuo 1982 metų iki šios dienos „The Atlantic Philanthropies“ skyrė maždaug 6,5 mlrd. dolerių vertės paramos. 2016 metais Ch.Feeney ketina šį skaičių padidinti iki 7,5 mlrd. dolerių.
Per pirmuosius penkiolika metų, kol žurnalistai neišsiaiškino milijonieriaus veiklos, labdara jis užsiimdavo tik anonimiškai. Labdaros fondas buvo įregistruotas Bermudoje, kurios įstatymai nereikalauja atskleisti duomenų apie privačių fondų savininkus.
Pats Ch.Feeney gyvena kukliai, kaip paprastas Amerikos pensininkas. Jis neturi nuosavo namo, važinėja visuomeniniu transportu ir nešioja 15 dolerių kainuojantį laikrodį.
Grahamas Pendrillas, antikvaras
Britų milijonierius Grahamas Pendrillas praturtėjo prekiaudamas antikvariatu. Po 2004 metų kelionės į Afriką jis nusprendė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą. Iš ten grįžo turėdamas masajų genties seniūno titulą.
Siekdamas įšventinimo, jis turėjo gerti buivolų šlapimą ir dalyvauti karvės aukojime. Sugrįžęs į Angliją naujai iškeptasis Afrikos genties narys į dalykinius susitikimus ir į aludes eidavo dėvėdamas masajų aprangą. Vėliau, nutaręs nuolat apsigyventi Kenijoje, jis nusprendė parduoti savo dvarą su 12 miegamųjų.
Gal būtų taip ir nutikę, tačiau genties senoliai netikėtai pasipriešino G.Pendrillo veiksmams.
„Kodėl šis baltasis ir toks turtingas vyras turi viską parduoti ir persikelti čia gyventi? Čia nėra vandens, čia labai karšta ir dulkėta. Aš nemanau, kad jis bus laimingas su mumis“, – savo abejones pareiškė vienas masajų genties narys. Todėl G.Pendrillas turėjo atsisakyti ketinimų parduoti savo namą už 1,2 milijono svarų sterlingų ir likti Didžiojoje Britanijoje.
Parengė Eugenija Grižibauskienė
