Darbo rinkos pokyčius ir prognozes stebintys ekspertai sako, kad kai kurios studijų programos nurašytos be reikalo, nes specialistų poreikis didelis, o atlyginimai baigus šias studijas lenkia vidutinį Lietuvos darbo užmokestį net kelis kartus.
Stojantieji nežino, kokių specialybių reikia rinkai
„Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertas Arūnas Markas kalbėdamas apie šių metų stojančiųjų pasirinkimus teigė, kad populiariausios specialybės jo nenustebino: „Tendencijos nesikeičia. Ypač keista, kad kolegijos įstojusių į humanitarinius ir socialinius mokslus dalį sugebėjo susimažinti iki 40 procentų, bet universitetuose šias sritis pasirinkę stojantieji sudaro apie 50 proc. Populiariausių programų trejetukas nesikeičia jau porą dešimtmečių – teisė, medicina, ekonomika.“
Pašnekovo teigimu, tokia tendencija reiškia, kad stereotipai, kurie buvo gajūs apie perspektyvias profesijas, niekur nedingo. „Ir tėvai, ir patys abiturientai nemato realių rinkos poreikių. Šiuo atveju dalį atsakomybės dėl situacijos reikėtų prisiimti ir tiems, kurių pareiga informuoti abiturientus apie rinkos poreikius“, – kalbėjo A.Markas.
Anot jo, šiuo metu valstybėje populiariausios teisės studijos, bet neatsiranda naujų studijų šios srities programų: „Nepastebimas rinkos poreikis tokioms sritims kaip lyginamoji teisė, kurios specialistai lygina įvairių šalių teisines sistemas komerciniams sandoriams ar pan. Tokie specialistai šiuo metu labai reikalingi, bet jų nerengia nė viena aukštoji mokykla.“
A.Markas teigė, kad apie tradicinių teisės programų poreikį šiuo metu nemažai gali papasakoti ir Darbo biržos specialistai, mat turinčiųjų tokį išsilavinimą yra daugiau nei laisvų darbo vietų rinkoje.
Reikės 10 tūkst IT specialistų
„Informacinių technologijų (IT) studijos yra pačioje populiariausių studijų sąrašo pabaigoje, nors šiuo metu tai paklausiausia profesija Lietuvoje. Mūsų skaičiavimais, dabartinėms kompanijoms plečiantis dabartiniu tempu, po ketverių metų IT specialistų reikės 10 tūkst. daugiau. Jei stojimo į šias studijas tempai bus tokie, kokie yra dabar, tai susidursime su problemomis. Beje, tai yra geriausiai mokama veiklos sritis ir specialistų poreikis yra pats didžiausiais“, – kalbėjo pašnekovas.
Antoje vietoje pagal specialistų poreikį yra aviacijos mechanika ir inžinerija. „Tai viena paklausiausių sričių visame pasaulyje. Šios srities specialistų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tai reiškia, kad rinkoje jie ypač konkurencingi ir jų atlyginimai prasideda nuo du kartus didesnių sumų nei vidutinis Lietuvos uždarbis“, – sakė A.Markas ir pridūrė, kad gal aviacijos mokslai ir nelengvi, bet juos krimsti galima ne tik universitetuose ar kolegijose, bet ir profesinėse mokyklose. Darbo rinkoje inžinierių, IT specialistų jaučiamas nuolatinis trūkumas, bet kol kas studijų pasirinkimo tendencijos didelių pokyčių nežada.
Inžinerijos sferoje labai laukiami specialistai, mokantys vokiečių ar prancūzų kalbą, taip pat biofarmacijos ir biomedicinos studijų absolventai, bet stojantieji ir šiemet minėtų studijų rinktis neskubėjo.
„Tai rodo, kad valstybė per švietimą ir rengiamus specialistus nemato savo ateities vizijos. Trūksta valstybės mąstymo į priekį, ko gi jai pačiai reikia, kad judėtų dinamiškai, didesniais žingsniais. Abiturientai noriai renkasi studijuoti mediciną, bet biofarmacijos tarp populiarių studijų nėra, o juk žinodami situaciją šiame sektoriuje galime prognozuoti, kad baigę studijas jie būtų labai laukiami darbdavių“, – sakė pašnekovas.
Į klausimą, kas lemia, kad vienos studijų programos tarp stojančiųjų yra labai populiarios, o kitos atsiduria tarp mirštančiųjų, A.Markas atsakė: „Tikriausiai gražus atsakymas būtų – kokybė, bet realesnis atsakymo variantas būtų reklama. Aukštojo mokslo sistema tapo savotiška rinka, kuri pritraukia klientų kaip bet kuri kita. Kartais klientai renkasi garsesnį aukštosios mokyklos vardą ar geresnį dėstytoją.“
Užsienio kalbos mokėjimas garantuoja dvigubą atlyginimą
A.Markas teigė, kad vargu ar galima teigti, jog yra nereikalingų specialybių, bet reikia specialistų, turinčių tam tikrų įgūdžių. Jaunuoliai, baigę populiarios specialybės studijas, neišvengiamai įsivels į konkurencinę kovą dėl darbo vietos.
Pašnekovas teigė, kad dabartiniai pirmakursiai nuo pat studijų pradžios turi galvoti, kokių papildomų įgūdžių galėtų įgyti. Viena iš išeičių – mokytis papildomos užsienio kalbos. „Tam tikros užsienio kalbos garantuoja kartais net dvigubą atlyginimą. Tai Šiaurės šalių, vokiečių ir prancūzų kalbos ypač aktualios socialinių ir humanitarinių sričių specialistams. Pats svarbiausias faktorius renkantis profesiją turi būti ne siūlomas atlyginimas ar svajonės, o realus galimybių įvertinimas. Svarbu, kad žmogus galėtų dirbti gerai ir mėgautis tuo, ką daro“, – kalbėjo A.Markas.
Specialistų reikia, o norinčių mokytis nėra
Nors aviacijos mechanikai ir inžinieriai yra vieni labiausiai darbdavių medžiojamų specialistų, abiturientai šių studijų rinktis neskuba. VšĮ Kauno mechanikos mokyklos vadovas Paulius Čepas kalbėdamas apie orlaivių priežiūros specialistų poreikį pabrėžė, kad šiuo metu dar nėra iki galo suformuota grupė.
„Tai nauja specialybė, atsiradusi tik praėjusiais metais. Kol kas nėra nė vienos baigusiųjų laidos. Šiemet šia specialybe sumažėjęs susidomėjimas. Atsižvelgdami į tai, koks šių specialistų poreikis prognozuojamas darbo rinkoje, tikėjomės tikrai didesnio susidomėjimo“, – sakė jis.
2013-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad per artimiausius 3–5 metus prireiks 200–300 šios srities darbuotojų.
„Šiandien matome, kad kompanijos Lietuvoje savo veiklą plečia. Itin giliai šaknis įleidusi „Ryanair“ orlaivių remonto bazė, neseniai pradėtas Kauno oro uosto veiklos projektas, kuris su laisvosios ekonominės zonos infrastruktūra planuoja pritraukti užsienio kapitalo įmonių būtent orlaivių priežiūros paslaugomis. Nėra abejonių, kad šių specialistų poreikis didelis.“
Atlyginimas kelis kartus lenkia vidutinį
P.Čepo teigimu, orlaivių priežiūros specialistai rengiami ne išskirtinai Lietuvai. Tai specialybė, suteikianti galimybes dirbti svetur: „Orlaivių kompanijos turi priežiūros bazes ir kitose šalyse. Šios srities specialistai gali dirbti ne tik Lietuvoje – gali būti komandiruojami į Dubliną, Frankfurtą ar Dubajų. Viskas priklauso nuo to, kur jaučiamas darbo jėgos poreikis. Atlyginimai šių darbuotojų yra konkurencingi ne Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos kontekste.“
Paprašytas įvardyti, kokio atlyginimo gali tikėtis šios srities darbuotojai, pašnekovas patikslino, kad priimtas dirbti mechaniku pradedantysis specialistas gali tikėtis uždirbti tūkstantį eurų. „Viskas priklauso nuo turimo stažo, bet pradedama paprastai nuo 1000 eurų atlyginimo. Jei darbuotojas gerina kvalifikaciją, dalyvauja atestacijose ir jo specializacija atitinka tarptautinės aviacijos reikalavimus, atlyginimas gali pasiekti ir 10 tūkst. eurų“, – teigė P.Čepas.
Orlaivių inžinerijos specialistų rengimas trunka dvejus metus, dalį šio laikotarpio studentai praleidžia atlikdami praktiką įmonėse.
„Tikiuosi, kad abiturientai, kurie nesėkmingai dalyvavo pakartotiniame priėmime į aukštąsias mokyklas, supras, kad ateitį verta sieti ne su akademinėmis, o su praktinėmis žiniomis, ir norės mokytis perspektyvios specialybės“, – kalbėjo pašnekovas.
Europai reikės apie 100 tūkst. orlaivių mechanikų
Lietuvos oro uostų komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė teigė, kad renkantis profesiją reikia atkreipti dėmesį į specialistų poreikio darbo rinkoje prognozes: „Aviacijos mechanikos studijos jauniems žmonėms gali suteikti įdomų ir perspektyvų darbą dinamiškoje pramonėje. Potencialūs darbdaviai prognozuoja, kad per artimiausius trejus metus Lietuvoje reikės iki 400 naujų specialistų, užsienyje šie skaičiai daug didesni.“
Anot jos, didieji orlaivių gamintojai „Airbus“ ir „Boeing“ prognozuoja, kad iki 2030 m. Europoje reikės apie 100 tūkst. naujų orlaivių mechanikų ir inžinierių.
„Pagrindiniai keliami reikalavimai: parengimas pagal europinius reikalavimus, anglų kalbos žinios ir gebėjimas organizuoti darbą. Žinoma, reikalinga licencija, kurią paprasčiau įgyti baigus bazinius mokymus.
Apie 80 proc. baigiamųjų kursų jaunuolių jau turi darbovietę, kurioje vidutinis atlygis tikrai viršija šalies vidurkį“, – kalbėjo J.Baltrušaitytė.
