Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinta įmonė, prekiaudama naudotais automobiliais, nepagrįstai taikė nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą ir mėgino išvengti beveik 250 tūkst. eurų šio mokesčio. Įmonė automobilių už daugiau nei 1 mln. eurų tiekė neva Latvijos bendrovėms, kurias į sandorius įtraukė tik mėgindamos išvengti PVM ir neteisėtai pritaikyti maržos apmokestinimo schemą, automobilį parduodamos galutiniam pirkėjui Lietuvoje.
Analizuojant įtartinus PVM sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų duomenis paaiškėjo, kad Kauno įmonė įformino automobilių pardavimą Latvijos bendrovėms, nors dalis transporto priemonių tą pačią ar po keleto dienų parduotos bei registruotos Lietuvoje. Didžioji dalis Lietuvoje automobilius įsigijusių ir savo vardu užregistravusių asmenų paaiškino, kad juos pirko Kauno automobilių turguje.
„Iš kitų ES šalių įsigytus automobilius įmonė tik formaliai tiekė Latvijos bendrovėms, taikydama 0 proc. PVM tarifą. Bendradarbiaujant su Latvijos mokesčių administratoriumi paaiškėjo, kad sandoriai vyko sukčiaujant – PVM sąskaitose faktūrose nurodytos Latvijos bendrovės nerastos, o tikrinta įmonė nepateikė įrodymų, kad parduotus automobilius išgabeno iš Lietuvos“, – teigė Kauno AVMI viršininko pavaduotojas Gintautas Muznikas.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino iš JAV atgabentais nenaujais automobiliais prekiavusią Klaipėdos bendrovę, kuri siekdama išvengti pelno mokesčio (PM) klastojo automobilių pardavimo kainas. Į VMI akiratį ji pateko dėl neadekvačiai mažo pelningumo: daugiau nei 5 mln. eurų apyvartą per kelerius metus pasiekusi įmonė apskaičiavo vos 7 tūkst. eurų PM – įmonės pelningumas gerokai atsiliko nuo sektoriaus vidurkio. Įtarimų kėlė ir ypač mažas į NVS šalis eksportuotų automobilių antkainis, siekiantis tik 0,04 proc. vienam automobiliui (50 centų).
Bendradarbiaujant su užsienio mokesčių administratoriais atskleista, kad dalį automobilių Klaipėdos bendrovė pardavė už didesnę kainą, nei apskaityta, pavyzdžiui, automobilį „Lexus RX-350“, kurio savikaina su remonto bei kitomis išlaidomis sudarė 9,6 tūkst. euro, Baltarusijos pilietė įsigijo už 30 tūkst. eurų, tačiau įmonė iš šio sandorio apskaitė tik apie 4 eurų pelną.
„Klaipėdos AVMI atliko eksportuotų transporto priemonių kainų analizę, palygino su tuometėmis rinkos kainomis ir nustatė, kad įmonė 415 tūkst. eurų suma nepagrįstai sumažino beveik 160 automobilių pardavimo pajamas, VMI teikė neteisingus duomenis“, – sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotoja Vida Okuličienė. Patikrinimo metu VMI bendrovei papildomai priskaičiavo į biudžetą iš viso sumokėti 89 tūkst. eurų pelno mokesčio, delspinigių ir baudų.
