Ką ten šernai – gervės didžiausias ūkininkų siaubas

Kai kurių rajonų ūkininkai jau pavargo skųstis jų laukus niokojančiomis gervėmis, žemdirbiai nuleidžia rankas – esą neverta gaišti, nes kol kas nėra numatyta tokių nuostolių kompensacijos tvarkos.

Gervės ūkininkų laukuose kasmet pridaro vis daugiau nuostolių.<br>V.Petrauskienės nuotr.
Gervės ūkininkų laukuose kasmet pridaro vis daugiau nuostolių.<br>V.Petrauskienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Virginija Petrauskienė („Lietuvos rytas“)

Sep 3, 2015, 3:06 PM, atnaujinta Oct 17, 2017, 5:01 PM

Neseniai ministerija ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti situaciją, tačiau paaiškėjo, kad kai kurie savivaldybių žemės ūkio skyrių valdininkai net nežino realios padėties.

„Gervės yra didžiausios kenkėjos. Ką ten šernai? Jie kiek paknisa, ir gana. O kai į lauką nutupia šimtai gervių, iš javų nieko nebelieka.

Žiūri į apgultą lauką ir nebežinai, ką daryti.

Kas iš to baidymo – jos pakyla, apsuka kelis ratus ir vėl tupia“, – guodėsi Rokiškio rajone javus auginantis ūkininkas Giedrius Bražiūnas.

Jis neseniai kreipėsi į savivaldybę ir pranešė apie gervių padarytą žalą.

Vien šiais metais šie į Raudonąją knygą įrašyti ir valstybės saugomi paukščiai ūkininkui pridarė tūkstančių eurų nuostolių.

„Jau nebereikės kulti kokių 20 hektarų miežių, nes juos nukūlė gervės.

Šie paukščiai suniokojo daugiau negu 5 hektarus žirnių.

Skaičiuojant iš viso gervės sugadino apie 40 hektarų derliaus. Tai yra baisūs nuostoliai, taip galima ir bankrutuoti“, – neslėpė apmaudo G.Bražiūnas.

Smarkiai išaugo populiacija

Panašias mintis dėstė ir Kriaunų seniūnas Arvydas Rudinskas.

Jis pats ūkininkauja ir žino, ką gali padaryti šie grakštūs, daugeliui susižavėjimą keliantys paukščiai.

Pavasarį į jo lauką suskridusios gervės snapais nuskabė 4 hektarus sudygusių ir vos ūgtelėti spėjusių žirnių.

„Liko tuščias laukas. Mačiau, kaip gervės maitinasi: pradeda tvarkingai, nuo lauko krašto ir jį niokodamos eina tolyn.

Dalį nulesa, dalį išmindo, bet po gervių antskrydžio derliaus nebesitikėk“, – skundėsi A.Rudinskas.

Juodupės, Pandėlio, Kriaunų, Kamajų seniūnijose ūkininkaujantys žemdirbiai jau ne pirmus metus pastebi, kad kasmet gausėja gervių būriai. Kartais viename lauke jų nutupia kone pusė tūkstančio.

Juodupės seniūnijoje prie upės gervės peri jauniklius.

G.Bražiūno teigimu, paupiuose šių paukščių gyvena ne mažiau kaip 400.

Dar prieš kelerius metus gervė, nutūpusi javų lauke, buvo retenybė. Bet per pastaruosius trejus ar ketverius metus šių paukščių šimteriopai padaugėjo.

Saugo ir bulves

„Šiandien stovėjau eilėje prie elevatoriaus.

Kalbėjomės su kitais ūkininkais. Visi guodėsi dėl gervių daromos žalos. Bet nė vienas nesiskundžia savivaldybei. Vyrai sako, kad tai tik tuščias laiko gaišimas. Ką peši varstydamas valdininkų duris ir sugaišęs visą dieną per pačią javapjūtę?“ – pasakojo G.Bražiūnas.

Panašus ir Pasvalio rajone, Pumpėnų seniūnijoje, ūkininkaujančių žemdirbių požiūris.

Ūkininkas Stanislovas Aleksandravičius pasakojo, kad pilkosios į laukus kasdien skrenda kaip į darbą.

Paukščių būriai pasirodo penktą valandą ryto ir išskrenda apie septintą vakaro.

Kaip sakė S.Aleksandravičius, jos yra pasiskirsčiusios į nedideles grupes, kurias sudaro keliasdešimt paukščių.

Bet ūkininkas savo laukuose yra matęs ir kelis tūkstančius gervių, nutūpusių pasistiprinti.

„Šiuo metu saugau nuo gervių bulvių laukus. Jos bulvių lauke kapstosi, ieško visokių kirmėlių. Bet drauge „nukasa“ ir sudrasko dalį bulvių. Važiuoju į laukus ne mažiau kaip šešis kartus per dieną ir baidau paukščius“, – pasakojo ūkininkas.

Jis sakė prieš kelerius metus įsigijęs tuomet 2000 litų kainavusią garsinę patranką. Tačiau gervės priprato ir mažai reaguoja į patrankos šūvius.

Reikėtų baidytojo etato

Toje pačioje Pumpėnų seniūnijoje ūkininkaujantys žemdirbiai Algirdas Čepulis, Vaidutis Gegieckas jau ne pirmus metus patys bando savo laukus apginti nuo gervių. Bet jiems ne visada pavyksta išvengti nuostolių.

Ne vienas Pasvalio rajono Pumpėnų seniūnijos ūkininkas juokavo, kad ūkyje nepakenktų specialus gervių baidytojo etatas.

„Turime tą bėdą. Myli gervės mūsų laukus“, – skundėsi V.Gegieckas. Prieš kelerius metus pilkosios sudorojo ūkininko kopūstų lauką.

Nėra žemdirbio skundo, nėra problemos

Ūkininkai skundžiasi, o Pasvalio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai gūžčiojo pečiais: „Kokios gervės? Rajone jos nekelia problemų. Niekas mums nesiskundžia dėl šių paukščių daromos žalos.“

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Klovaitė sakė, kad rugpjūčio viduryje ministerija per Savivaldybių asociaciją išplatino raštą, kuriame savivaldybių prašoma informuoti apie jų rajone užfiksuotus atvejus, kai ūkininkų derliui žalos padarė gervės.

Per beveik tris savaites į raštą atsakė aštuonios savivaldybės. Septynios, tarp jų ir Pasvalio savivaldybės specialistai, pranešė, kad jų rajonuose neužfiksuota gervių padarytos žalos.

„Kol kas tik Molėtų rajono savivaldybė pranešė, kad gautas vieno ūkininko skundas. Gervės suniokojo jo žieminių kviečių lauką – 4,74 hektaro. Žala galėtų būti įvertinta maždaug 2778 eurais“, – sakė K.Klovaitė.

Specialistė pridūrė, kad iš savivaldybių surinkta informacija gali būti ir netiksli. Kadangi kompensacija už gervių padarytą žalą nemokama, ūkininkai savivaldybės specialistų galėjo ir neinformuoti apie patirtą žalą.

Kai bus surinkta informacija, bus sprendžiama, ar reikėtų kompensuoti nuostolius ir numatyti, kaip tai padaryti. Gali būti, kad dėl to tektų keisti kai kuriuos įstatymus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.