Pensininkas du kartus nušluostė nosį telefoniniams mulkintojams

„Jei paskambino apgavikai, svarbiausia netikėti jų paistalais ir nesutrikti“, – nusišypsojo 74 metų inžinierius Edvardas Gopanas, jau du kartus privertęs keiktis telefoninius sukčius. Šie spendė pensininkui spąstus, bet patys pateko į pasalą.

Vis daugiau pensininkų skaičiuoja telefoninių sukčių padarytą žalą, o 74 metų kaunietis E.Gopanas – aplink pirštą jo paties apvyniotus aferistus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vis daugiau pensininkų skaičiuoja telefoninių sukčių padarytą žalą, o 74 metų kaunietis E.Gopanas – aplink pirštą jo paties apvyniotus aferistus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Telefoniniai sukčiai itin siautėja, įvairiais būdais viliodami iš patiklių žmonių dideles pinigų sumas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Telefoniniai sukčiai itin siautėja, įvairiais būdais viliodami iš patiklių žmonių dideles pinigų sumas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Vygandas Trainys („Lietuvos rytas“)

2015-09-15 11:36, atnaujinta 2017-10-15 19:07

Pastaruoju metu telefoniniai sukčiai ėmė itin siautėti. Rugsėjo 7-ąją 76 metų kaunietė atidavė jiems beveik 18 tūkst. eurų. Šiek tiek anksčiau 20 tūkst. eurų neteko kauniečių pensininkų pora, patikėjusi pasakomis apie tariamą įsilaužimą į jos banko sąskaitas.

Tačiau Vičiūnuose gyvenantis E.Gopanas – priešingai – skaičiuoja ne nuostolius, o nutvertus už pakarpos mulkintojus. Pensininkas su apgavikais susidūrė 2012 metų žiemą ir 2014 metų rudenį. Išskirtinė jo patirtis – pamokoma.

E.Gopanas apsimetė patikėjęs nusikaltėliais, susitarė dėl sumos, o jo sūnus tuo metu iškvietė policiją. Sukčių pasiuntiniai tik išpūtė akis, pamatę pareigūnus, apsiginklavusius antrankiais.

Sūnus stovėjo šalia tėvo

Aferistai abu kartus skambino E.Gopanui iš kalėjimo į fiksuotojo ryšio telefoną ir suokė jam tą pačią giesmę: mašiną vairavęs sūnus sužalojo žmones, todėl reikia skubiai atsiskaityti su aukomis. Antraip atžalos esą laukia kalėjimas.

Pirmamajam sukčiui prisistačius policijos pareigūnu, buvęs miškų ūkio inžinierius E.Gopanas jo paklausė: „Ar Jonas prisidirbo?“

„Kalbėk, Jonai, su tėvu“, – apgavikas perdavė telefoną savo sėbrui, kuris, nutaisęs verksmingą balsą, ėmė pasakoti apie nebūtą avariją.

Iš tikrųjų E.Gopano sūnaus vardas – Osvaldas ir jis pokalbio metu buvo greta savo tėvo.

Bendraudamas su sukčiais, pensininkas pašnibždėjo sūnui, kad šis skambintų policijai.

Sukčiai gąsdino kalėjimu

Pareigūnams išvykus nurodytu adresu, E.Gopanas toliau kalbėjosi su sukčiais.

Tariamas pareigūnas tvirtino, jog „Jonas“ parbloškęs pėsčiųjų perėjoje merginą ir sunkiai ją sužeidęs.

Nukentėjusiajai už gydymą esą reikia skubiai sumokėti 8 tūkst. litų (2,3 tūkst. eurų), kitaip sūnus kalėjime turėsiąs praleisti 5 arba 6 metus.

Apsimetęs, jog patikėjo šia istorija, E.Gopanas ėmė „auklėti“ atžalą – girdi, nemokėsiu už tave, pats srėbk košę, kurią prisivirei.

Tačiau vėliau atlyžo ir sutiko atiduoti pinigus.

Neleido nutraukti pokalbio

Sukčiai stengėsi nieku gyvu nenutraukti pokalbio, kol pas E.Gopaną atvyks jų pasiuntinys. Tokie pasiuntiniai pačių nusikaltėlių yra pravardžiuojami „kojomis“.

Praeityje ne kartą teistas 32 metų A.P. pinigų paimti atvyko taksi automobiliu ir išlipo maždaug už pusės kilometro nuo pensininko namų, pamiškėje.

Kol jis važiavo, aferistas reikalavo padiktuoti banknotų, kuriuos pensininkas jiems atiduos, serijas ir numerius, kitaip stengėsi užimti E.Gopaną.

Pamatęs lauke prie vartelių „kojas“, E.Gopanas ištiesė popierių, į kurį neva buvo sudėtas pluoštas kupiūrų. Iš tikrųjų tai buvo tik popieriaus skiautės.

Gavęs paketą, svečias jau norėjo eiti savais keliais, tačiau jį sučiupo kriminalistai.

Policiją iškvietė žmona

„Antrą kartą sukčiai man paskambino po pusantrų metų. Žinoma, jau kiti“, – prisiminė aštraus proto pensininkas.

Šįsyk E.Gopano sūnus, vairuodamas automobilį, esą sužeidė mergaitę.

Aferistai surengė tikrą spektaklį – iš pradžių E.Gopanas bendravo su tariamu pareigūnu, paskui – su „sūnumi“, o galiausiai – su „mažametės tėvu“.

Trise, pasikeisdami, jie stengėsi įbauginti kaunietį, jog nesumokėjus 6 tūkst. litų (1,73 tūkst. eurų) jo šeimos nario laukia kalėjimas.

E.Gopanas, nusisukęs tyliai ištarė žmonai, kad kviestų policiją, ir tęsė pokalbį su nusikaltėliu.

Jis vėl pareiškė sutinkantis mokėti už tariamo įvykio užglaistymą. Mulkintojas žadėjo nutraukti bylą, kai pinigai bus atiduoti. Po pusvalandžio pasirodė „kojos“ – 35 metų vyriškis. Supratęs, jog pakliuvo į pasalą, jis puolė bėgti ir pasislėpė netoliese esančiame miške, palikęs taksistą be žado.

Nepraėjus nė valandai pareigūnai bėglį sulaikė tame pačiame rajone.

Nuvargino ilgas procesas

Teisėsaugai abiejose bylose pavyko sučiupti tik „kojas“ – E.Gopanui skambinę kaliniai nebuvo nustatyti. Vienas sukčių pasiuntinys buvo nuteistas kalėti 4 metus, kitas – trejus.

Liudininku šiose bylose tapęs pensininkas buvo priverstas vaikščioti į teismą dažniau, nei planavo.

Vienas teisiamųjų iki nuosprendžio nebuvo suimtas ir piktybiškai praleido net keturis posėdžius, kol jį atvesdino policija.

„Keturis kartus be reikalo teko važiuoti, nes posėdžiai buvo atidedami“, – prisiminė E.Gopanas.

Ragino sukčiams duoti atkirtį

Anot E.Gopano, didžiausia klaida, kurią daro sukčių aukos, tai tikėjimas jų pramanytomis istorijomis.

„Mano artimųjų rate yra vienas policijos pareigūnas, tad truputį išmanau jų darbo virtuvę.

Įsikalkite į galvą, žmonės: jei yra iškelta byla dėl avarijos su sužeistaisiais, jos neįmanoma nutraukti. Todėl apgavikų kalbos apie užglaistymus – nieko vertos. Ir nustokite bijoti – praneškite policijai apie nusikaltimus, nes kitaip tie padugnės niekada nesustos“, – neužkibti ant aferistų jauko ragino pensininkas.

Joks policininkas neskambins ir nekalbės apie pinigus, rizikuodamas ne tik prarasti darbą, bet ir tapti įtariamuoju baudžiamojoje byloje.

Joks teisėsaugos pareigūnas ar banko darbuotojas neskambins ir nekalbės apie tariamą įsilaužimą į sąskaitas, neprašys atskleisti slaptažodžių, perduoti pinigų.

„Pareigūnai telefonu tikrai neregztų tokių kvailysčių.

Labai blogai, kad mūsų žmonės pripratę reikalus tvarkyti neteisėtais būdais, per kyšius ir pažintis. Todėl jiems atrodo natūralu, kad kažkas paskambina ir žada už pinigus numarinti bylą.

Užuot skubėjus atiduoti pinigus, galima paprasčiausiu būdu patikrinti sukčių – pasakyti jam išgalvotą artimojo vardą“, – patarė E.Gopanas.

Nesutriko ir 80 metų senolė

Guvaus E.Gopano atvejai – ne vieninteliai, kai sukčiai nusvyla nagus.

2011 metų rugpjūtį Žaliakalnyje gyvenanti 80 metų senolė nepatikėjo sukčiais, porinusiais, jog jos žentas griūdamas sužalojo mergaitę ir privalo sumokėti jos tėvams 8 tūkst. litų (2,31 tūkst. eurų). Susitarusi susitikti su nusikaltėliais prie Zoologijos sodo, pensininkė pranešė apie juos policijai.

Pareigūnai sulaikė 26 metų vyrą ir 18 metų merginą, atėjusius pasiimti pinigų.

Pinigus vilioja įvairiais būdais

Kęstutis Kasciukevičius

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai

Telefoniniai sukčiai apsimeta policijos pareigūnais, socialiniais darbuotojais, gydytojais ir mėgina išvilioti pinigus keletu būdų.

Išgirdę apie į nelaimę ar avariją patekusius artimuosius, nesijaudinkite ir neskubėkite pildyti sukčių prašymo atnešti pinigus ar vertingus daiktus į sutartą vietą.

Paskambinkite žmonėms, su kuriais susijusi gauta žinia, ir pasiteiraukite, ar jiems viskas gerai.

Jeigu jie nepasiekiami, paskambinkite kitiems šeimos nariams. Būtinai skambinkite artimiesiems, net jeigu sukčiai ir draudžia tai daryti.

Jei pranešama apie laimėjimus trumpąja SMS žinute, nedelsdami susisiekite su mobiliojo ryšio operatoriais ir išsiaiškinkite, ar vyksta akcijos, žaidimai.

Susisiekite su loterijos agentūra, prekybos centru ir pasiteiraukite, ar tai tiesa. Neneškite pinigų nepažįstamiems žmonėms, prizus važiuokite atsiimti pas organizatorius.

Jeigu esate prašomi papildyti mobiliojo telefono sąskaitas, pasakyti papildymo kortelių kodus, pervesti į nurodytas sąskaitas pinigų, nedelsdami informuokite policiją.

Jei telefonu prašoma pervesti pinigus į banko sąskaitą, jokiu būdu nesakykite savo sąskaitos numerio, banko kortelės PIN kodo, slaptažodžių – banko darbuotojai to niekada neprašo.

Praneškite apie šiuos nusikaltimus policijai paskambinę nemokamu telefonu 02 arba 112, nurodydami aferistų numerius.

Įspėkite vyresnius žmones, vaikus, kitus šeimos narius, kad tai apgaulė.“

Susišlavė net trečdalį milijono

Didžiausias visų laikų grobis, kurį susišlavė telefonu patiklių aukų ieškantys aferistai, – 311 tūkst. litų (90 tūkst. eurų).

Šią sumą kaliniai iš 75 metų kaunietės išviliojo 2013 metų gegužės-birželio mėnesiais.

Išgirdusi iš sukčių, jog kažkas įsilaužė į iš jos banko sąskaitas ir mėgina pasisavinti pinigus, pensininkė atskleidė jiems slaptažodžius.

Šie tuštino sąskaitas tol, kol jose nieko neliko.

Tyrimo metu pavyko nustatyti 10 įtariamųjų sukčių gaujos narių – Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantį 30 metų nusikaltimo organizatorių, taip pat laisvėje veikusius jo devynis bendrininkus iš Panevėžio, Rokiškio, Utenos, Kupiškio, Širvintų ir kitų miestų.

2015 metų balandį Kaune gyvenančių pensininkų pora atidavė aferistams 20 tūkst. eurų. Sukčius prisistatė finansinių nusikaltimų tyrėju.

Sutuoktiniai patikėjo apgaviko žodžiais, jog banke laikomi jų eurai gali būti suklastoti, todėl juos būtinai reikia perduoti teisėsaugai. Pinigus senukai atidavė prie banko padalinio atvažiavusiam telefoninio sukčiaus bendrininkui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.