Apie tai, kaip Vokietijoje pradeda veikti pabėgėlių asimiliacijos programos, pasakoja „Bloomberg“.
Anas Al-Asadi paaukojo tris mėnesius ir 6 tūkst. eurų tam, kad iš Damasko pasiektų Vokietiją.
Po to jis dar 4 mėnesius praleido be darbo, kol pagaliau rado jį Pfungstadte (40 kilometrų nuo Frankfurto). Buvęs advokatas Anas Al-Asadi gavo darbą jaunimo klube. Čia jam teko valyti dulkes ir dėlioti į lentynas knygas. Dar po kelių mėnesių sirui pavyko įsidarbinti kavinėje padavėju.
Yousefas Al-Shami ir Anas Al-Asadi yra tarp 15 pabėgėlių, kuriems pavyko gauti darbą pagal vadinamąją vieno euro programą, kuri vystoma Pfungstadte. Kadangi privatus verslas negali įdarbinti žmonių, neturinčių tam leidimo, įsidarbinimas municipalinėse organizacijose už 1 eurą per valandą (su sąlyga, kad bus dirbama pilną darbo laiką už 30–40 eurų per savaitę) – geriausias variantas migrantams.
Pradėję nuo 1 euro programos, pabėgėliai gali mokytis kalbos, laukti sprendimo dėl oficialaus pabėgėlių statuso arba leidimo įsidarbinti. Svarbiausia, sako programos organizatoriai, yra siekiama, kad tokiu būdu migrantai susipažintų su Vokietijos gyvenimo būdu, o vokiečių visuomenė ateityje nesusiskaldytų į vietinius ir atvykėlius.
Į Vokietiją kasdien atvyksta 5 tūkst. pabėgėlių: per kelerius metus šalies vyriausybė jau keletą kartų peržiūrėjo savo prognozes apie tai, kiek dar jų atvyks iki metų galo. Pagal naujausias prognozes – milijonas. Vyriausybei brangiai kainuos migrantų išlaikymas, tačiau daugelis vokiečių su pabėgėlių atvykimu sieja naujas ekonomikos augimo galimybes.
„Idealiu atveju pabėgėlių antplūdis padės sukurti dar vieną ekonominį stebuklą“, – tikisi Dieteris Zetsche, „Daimler AG“ valdybos pirmininkas.
Paskutiniaisiais metais Vokietija virto nacija, kurioje užfiksuotas pats mažiausias gimstamumas pasaulyje. Remiantis Vokietijos vyriausybės prognozėms, kurias skelbia „Bloomberg“, Vokietijos gyventojų skaičius nuo dabar esančių 80 mln. iki 2060 metų sumažės iki 68 mln. Darbingos visuomenės dalis trauksis dar labiau – iki 34 mln. arba 30 proc.
Šiuo metu Vokietijoje daugiau kaip 550 tūkst. laisvų darbo vietų – daugiau buvo tik 7-ą ir 8-ą dešimtmetį.
„Nordea Bank“ skaičiavimais, vyriausybės išlaidos pabėgėlių reikalams gali išaugti iki 5,4 mlrd. eurų, tačiau tuo pačiu metu pabėgėlių antplūdis šalies BVP artimiausius pusantrų metų padidins 0,25 procentinio punkto.
„Vokietija turi didelių demografinių problemų, – sako „Bundesbank“ prezidentas Jensas Weidmannas. – Šalis turės naudos iš išsilavinusių migrantų antplūdžio: tiek stiprinant augimo potencialą, tiek ir socialinę sistemą“.
Vienok, nors tarp pabėgėlių yra išsilavinusių žmonių, bet jų mažuma. Federalinės užimtumo agentūros duomenimis, apie 90 proc. migrantų neturi kvalifikacijos, kuri reikalinga darbo rinkoje. Tačiau, kaip pastebi vokiečiai, pabėgėliai turi didelį privalumą – motyvaciją.
„Jie viską prarado, tačiau gavo antrą galimybę. Jeigu mes teisingai tuo pasinaudosime, tai bus galingas augimo variklis“, – sakė Niurnberge veikiančio Užimtumo reikalų instituto darbuotojas Enzo Weberis.
