Ar privataus būsto nuoma vasarą poilsiui gali būti prilyginama viešbučio veiklai?
Šis klausimas poilsiautojus priimantiems palangiškiams vėl neduoda ramybės, kai paskui kūrinių atlikėjams atlygį renkančią Lietuvos gretutinių teisių asociaciją (AGATA) būsto nuomotojus ėmė atakuoti ir kūrinių autoriams atstovaujanti asociacija LATGA.
Supykdė savininkus
Tik užpernai apie naują rinkliavą išgirdę palangiškiai ją jau praminė mokesčiu už televizorius, nes mokėti privalo mokėti visi poilsiautojus priimantys asmenys, jei nuomojamame kambaryje yra televizorius.
Pagal Autorių ir gretutinių teisių įstatymą kūrinių autoriams bei atlikėjams užmokestį renkančios abi asociacijos teigia, kad per komerciniais tikslais naudojamus televizorius sklinda muzika, už kurią būsto savininkams privalu susimokėti.
Pirmoji į palangiškius prieš kelerius metus įkibo AGATA, kuri didesnių nuomojamų namų ir vilų savininkams ėmė platinti sutartis ir grasindama teismais ragino jas pasirašyti.
Pagal AGATA nurodytus tarifus, už kiekvieną nuomojamą kambarį, kuriame yra televizorius, per metus reikia mokėti 14,48 euro (50 litų).
Asociacijos atstovų teigimu, nuomojamame kambaryje esantis televizorius, per kurį muzika transliuojama net ir žinių laidose, didina nuomojamo būsto komercinį patrauklumą. Jei norima išvengti šio mokesčio, televizoriaus kambaryje neturi būti.
Tačiau daugumą Palangos gyventojų tokie asociacijos AGATA argumentai tik suerzino.
„Kodėl turiu mokėti už savo asmeninį televizorių, kuris yra mano privačiame name? Kažkokia organizacija man pradeda nurodinėti, kas ir kur gali būti mano namuose. Gal to televizoriaus niekas neįsijungia ir nežiūri“, – AGATA reikalavimai nesuprantami palangiškiui Dariui.
Apskaičiavę, kad nuomojantiems kelis kambarius šis mokestis išauga iki nemažos sumos, palangiškiai į AGATA raginimus nusispjovė ir atsiųstas sutartis išmetė į šiukšlių dėžę.
Surašė taikos sutartį
Palangiškiams neinant į kalbas, šiemet AGATA ėmėsi veiksmų ir prieš naują mokestį garsiausiai protestavusią apgyvendinimo paslaugų teikėjus vienijančios Palangos draugijos „Svetingas šeimininkas“ pirmininkę Ireną Švanienę padavė į teismą.
Už laikotarpį, kurį buvo atsisakoma pasirašyti sutartį, AGATA moteriai pateikė tada dar 13 tūkst. litų (apie 3,8 tūkst. eurų) ieškinį.
Iš pradžių karingai nusiteikusi „Svetingo šeimininko“ vadovė nusisamdė advokatą ir buvo pasiryžusi bylinėtis. Bet supratusi, kad brangiai kainuojantis ginčas teismuose gali užtrukti, palangiškė atsitraukė ir vasaros pabaigoje su AGATA sudarė taikos sutartį.
Pagal ją, asociacija atsisakė prašytos priteisti kompensacijos, o I.Švanienė įsipareigojo už šiuos metus sumokėti reikalaujamą mokestį pagal kambarių užimtumą, kuris pasirodė nesantis toks didelis. Moteris deklaravo, kad jos nuomojamų kambarių užimtumas per metus tesiekė 22 proc. ir pagal tai buvo apskaičiuotas apie 22 eurų mokestis.
Sužinoję apie tokią bylos baigtį, su AGATA pasirašyti sutartis suskato ir daugiau palangiškių.
Pasigedo aiškumo
Matydama, kad AGATA didžiausiame šalies kurorte pralaužė ledus, iškart po vasaros palangiškius aplankė ir kita kūrinių autoriams atstovaujanti asociacija – LATGA.
Praėjusią savaitę susitikusi su dviejų privačiai poilsiavimo paslaugas Palangoje teikiančių bendrijų atstovais LATGA darbuotojai pareiškė, kad sutartis reikia sudaryti ir su jais.
Pagal šios asociacijos įkainius, už kambarį su televizoriumi per metus reikia mokėti po 22,78 euro. Tiesa, įvertinus deklaruojamą kambarių užimtumą, šis mokestis mažėtų.
Išgirdę apie papildomą mokestį palangiškiai šoko piestu.
Apie 120 savo būstą nuomojančių narių vienijančios bendruomenės „Palangos rūpestėlis“ vadovė advokatė Aldona Stasiulaitienė Autorių ir gretutinių teisių įstatyme pasigedo nuorodos, kad šis mokestis būtų taikomas ir privačių gyvenamųjų būstų savininkams.
„Net asociacijos nurodytuose tarifuose kalbama apie viešbučius, poilsio namus, motelius, sanatorijas, tačiau nėra nė užuominos apie privačius gyvenamuosius namus ar butus.
Įstatyme sakoma, kad šį mokestį privalu mokėti už kūrinių atlikimą viešojoje vietoje. Nuo kada privatus būstas tapo viešąja vieta?“ – klausė nuomotojams atstovaujanti advokatė, kuri žadėjo tokią diskusiją inicijuoti Seime.
Butas – viešoji vieta?
Abiejų asociacijų atstovų teigimu, komerciniais tikslais viešai nuomojamas net ir privatus gyvenamasis būstas prilygsta viešbučiui.
„Jeigu kambarį išsinuomoti gali bet kas ir už tai jo savininkui sumokama, tai niekuo nesiskiria nuo viešbučio paslaugų“, – aiškino AGATA Muzikos licencijų skyriaus vadovas Mindaugas Budvytis.
Jam pritarė ir LATGA Muzikos kūrinių licencijavimo poskyrio vadovas Arvydas Adamonis, kuris įsitikinęs, kad privatus būstas nuomos laikotarpiu tampa tokia pat viešąja vieta kaip ir viešbutis ar motelis.
A.Adamonis teigė nematantis reikalo taisyti įstatymo: „Kol nesame pralaimėję nė vienos bylos, įstatymas veikia ir jis yra geras.“
Tiesa, nė viena asociacija su privataus būsto nuomininku dėl mokesčio už kūrinių naudojimą komerciniais tikslais kol kas nesibylinėjo.
A.Adamonis net apgailestavo, kad byla su I.Švaniene baigėsi taikos sutartimi, ir teismas negalėjo pasisakyti dėl privačių nuomotojų apmokestinimo teisėtumo.
Apmokestina ne visus
Naujų mokesčių išvengti siekiančių palangiškių specialistų argumentai neįtikino.
„Poilsiautojus priimantys palangiškiai tik pastaruoju metu ėmė priprasti prie būtinybės nusipirkti patalpų nuomos verslo liudijimus. O čia, nespėjus susitaikyti su vienu mokesčiu, staiga užgriuvo dvigubas televizorių apmokestinimas“, – tokį žmonių susierzinimą paaiškino „Svetingo šeimininko“ vadovė I.Švanienė.
Jai pikta, kad kūrinių autoriams ir atlikėjams atstovaujančios asociacijos nusitaikė tik į labiausiai matomus nuomotojus, kurių didesni namai, tačiau nepajėgios apmokestinti visų apgyvendinimo paslaugas teikiančių asmenų.
AGATA informavo, kad Palangoje su privačių būstų savininkais yra sudaryta 120 sutarčių. Bet vasaros sezono įkarštyje visame kurorte buvo išduota per tūkstantį patalpų nuomos verslo liudijimų.
„Mokėti turėtume visi, o jei nesugebama išsireikalauti, toks mokestis neturėtų būti taikomas nė vienam“, – mano I.Švanienė, kuriai užkliuvo ir tai, kad dėl mokesčio dydžių nebuvo tartasi su privačiais nuomotojais.
Iš pradžių už vieną nuomojamą kambarį su televizoriumi AGATA buvo nustačiusi tuomet dar 25 litų (7,2 euro) mokestį.
Šįmet po ilgų derybų su Viešbučių ir restoranų asociacija šis mokestis buvo padidintas du kartus, bet nutarta atsižvelgti į kambarių užimtumą.
M.Budvytis pripažino, kad verslo liudijimus turintys fiziniai asmenys, kurie neprivalo fiksuoti gaunamų pajamų, gali nurodyti bet kokį kambarių užimtumą.
Bet jis nemano, kad šiuo pasitikėjimu bus piktnaudžiaujama: „Išdalijus kiekvienam mėnesiui, šis mokestis tesiekia vos po du, tris eurus. Vargu ar kas dėl to mėgins gudrauti.“
Anot M.Budvyčio, komercijos tikslais kūrinius naudojantys asmenys turi suprasti, kad už juos autoriams būtina sumokėti.
„Už per televizorius, radijo aparatus transliuojamą muziką po 31 eurą per metus moka grožio salonai, kirpyklos. Net taksistai kasmet moka po 3 eurus. Keista, kad to nenori suprasti privačių kambarių nuomotojai“, – teigė AGATA atstovas.
Rengia įstatymo pataisą
Šie ginčai jau pasiekė ir Seimą. Parlamentarui Pranui Žeimiui akis bado įstatyme paliktos dviprasmybės.
Palangos ir Neringos kurortų vienmandatėje apygardoje išrinktas politikas ketina teikti Autorių ir gretutinių teisių įstatymo pataisą, kuri aiškiai reglamentuotų privačių būstų nuomotojus.
„Prieš penkiolika metų kurtas įstatymas aiškiai pritaikytas oficialioms apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms ar jų savininkams, tuomet apie nuosavas gyvenamąsias patalpas nuomojančius asmenis nebuvo pagalvota“, – mano P.Žeimys.
Politikui kyla abejonių, ar privatų gyvenamąjį namą galima prilyginti tokiai pat viešajai vietai, kokia yra viešbutis.
Pavyzdžiui, į visą parą atidarytą viešbutį turi teisę patekti bet kuris svečias, o gyvenamojo namo savininkas pats sprendžia, kam praverti duris. Net policijos pareigūnas į gyvenamąjį būstą gali įeiti tik su teismo nutartimi.
„Skirtingai nuo licencijuoto viešbučio, būsto savininko nusipirktas verslo liudijimas dar neįpareigoja tuo laikotarpiu jo teikti apgyvendinimo paslaugų“, – mano P.Žeimys.
Nuomos televizorius?
Bendruomenės „Palangos rūpestėlis“ vadovė A.Stasiulaitienė įsitikinusi, kad kol nepataisytas įstatymas, privačių gyvenamųjų būstų nuomotojai apmokestinami neteisėtai.
„Įstatymas apmokestina kūrinių transliuotojus. Privatus asmuo savo bute nieko netransliuoja. Televizorių įsijungia pats nuomininkas. Prieisime prie to, kad į kurortą atvykusiems poilsiautojams teks išnuomoti ir televizorius, kurie laikinai priklausys jiems patiems“, – teigė advokatė.
