Tai liudija ir Europos Komisijos paskelbta 2015-ųjų ES vartotojų įpročių suvestinė. Jos duomenimis, Europoje tarpvalstybinė elektroninė prekyba tebėra nepakankamai išsivysčiusi. Net du trečdaliai vartotojų (61 proc.) internetu prekes mieliau perka savo šalyje nei kurioje nors kitoje ES valstybėje. Nors per pastaruosius 10 metų vartotojų, perkančių prekes ar paslaugas internetu, padaugėjo net pustrečio karto.
2004-aisiais tokių buvo 21 proc., pernai – 50 proc.
Neįveikia sunkumų
Tyrimo duomenimis, pirkdami prekes kitose valstybėse vartotojai neįveikia tam tikrų kliūčių.
Daugiausia sunkumų kyla dėl prekių pristatymo ir gaminių atitikties.
27 proc. vartotojų nurodė, kad labiausiai nerimauja dėl didelių pristatymo kainų, 24 proc. nerimą kelia didelės prekių grąžinimo kainos, 23 proc. – ilgi pristatymo terminai.
Be to, perkant iš kitų valstybių, vartotojams ir toliau taikomi apribojimai ar skirtingos kainos dėl jų gyvenamosios šalies.
Šiais klausimais Europos vartotojų centrams pateikiama didžioji dalis skundų, susijusių su tarpvalstybine e. prekyba.
Turi kažkokių teisių?
Vartotojai ir mažmenininkai nepakankamai žino apie pagrindines vartotojų teises.
Mažiausiai apie savo, kaip vartotojų, teises žino jaunimas. Lietuviai – vieni iš prasčiausiai savo, kaip vartotojų teises, žinančių ES piliečių (29 proc.). Mažesnis rodiklis yra tik Graikijoje (25 proc.).
Geriausiai savo teises žino čekai ir slovakai (56 proc.) ir danai (54 proc.).
Nesurašo skundų
Alternatyvaus ginčų sprendimo plėtojimas padės veiksmingiau ginti vartotojų teises.
Tačiau šiuo metu net ketvirtis visų problemas patyrusių vartotojų neteikia skundo.
Dauguma prekėmis nepatenkintų vartotojų taip ir elgėsi, nes manė, kad patirs sunkumų (mažai tikėtina sėkmė nagrinėjant skundą, informacijos trūkumas, procedūros trukmė).
Labiausiai patenkinti skundų nagrinėjimu buvo tie vartotojai, kurie kreipėsi į alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigas.
Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas žalos atlyginimo mechanizmais, tame tarpe ir alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmais, yra vienas žemiausių ES (trečias pagal nepasitikėjimą), o Lietuvos mažmenininkai yra antri ES pagal nepasitikėjimą alternatyviais ginčų sprendimo mechanizmais.
Pasitiki gaminių saugumu
Pasitikėjimas gaminių saugumu išlieka santykinai stabilus. Teigiama nuomonė būdinga didesniam skaičiui mažmenininkų nei vartotojų (69 vartotojų ir 75 proc. mažmenininkų teigė, kad dauguma ne maisto gaminių yra saugūs).
Apskritai pasitikėjimas produktų saugumu didesnis Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse.
Kurs bendrą rinką
2015 m. gegužės mėnesį Europos Komisija paskelbė konkrečius bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo veiksmus.
Vienas iš šių veiksmų – iki metų pabaigos pateikti pasiūlymą, kaip palengvinti tarpvalstybinę e. prekybą. Šiame pasiūlyme bus numatytos suvienodintos ES taisyklės dėl sutarčių ir vartotojų apsaugos perkant internetu.
