– Būtiniausios prekės skirtingiems Lietuvos gyventojams labai skiriasi. Statistikos departamentas matuoja tūkstančio prekių ir paslaugų kainas. Didelė dalis maisto produktų nepabrango. Dėl Rusijos embargo pieno produktai yra pigesni nei pernai, prekių biržose atpigo kviečiai, kiti grūdai, nepabrango duona, kruopos. Tačiau pabrango daug produktų, importuojamų ir perkamų už JAV dolerius, nes JAV doleris euro atžvilgiu labai pabrango – riešutai, didžioji dalis vaisių.
– Daržovės turbūt neimportuojamos. Yra tokia statistika: šių metų rugpjūtį, palyginus su praėjusių metų rugpjūčiu, obuoliai prekybos vietose brangesni 23,5 proc., kriaušės – 21 proc., ankstyvosios bulvės – 18 proc., ankstyvieji baltagūžiai kopūstai – 13 proc., morkos – net 90 proc. Sakoma, kad prastas derlius, tačiau ar tikrai viską galima nurašyti derliui?
– Euro įvedimas tikrai su tuo nesusijęs. Kitose valstybėse, įsivedusiose eurą, daryti tyrimai rodo, kad euro efektas dėl kainų apvalinimo paslaugų sektoriuje gali pakelti infliaciją 0,5 procentinio punkto, bet ne ketvirtadaliu.
– (G. Nausėda) Už mano tvoros yra valstybinis sodas. Praėjusiais metais derlius buvo gerokai didesnis, ilgą laiką rinko obuolius. Kalbant rimtai, sezoniškumas daržovėms, vaisiams turi didelę įtaką. Nereikia ieškoti euro įvedimo kaltės, juolab tai yra nedidelę dalį kasdieninio krepšelio sudarantys produktai. Žmonėms būdinga susirasti labiausiai pabrangusią prekę ar paslaugą ir daryti išvadą, kad viskas tiek pat pabrango. Niekas negalvoja apie tai, kad degalai prieš metus kainavo daug brangiau, dabar tai priimama kaip duotybė, daroma išvada, kad jau nebepinga.
– Oficialioji statistika nefiksuoja kainų turgavietėse, kur, turbūt, daržovių nuperkama daugiausia.
– (G. Nausėda) Yra žmonių, kurie ten perka labai daug, tačiau yra tokių, kurie ten perka kartą ar du per pusę metų. Pastaruoju metu net pigusios prekės sudaro bemaž 20 proc krepšelio, o brangusios vos 12,6 proc.
– Europos Sąjungoje šeimos ūkis maistui išleidžia vidutiniškai 15 proc., Lietuvoje – apie 23 proc. Statistika skaičiuoja tam tikras prekes, bet mes juk nebūtinai perkam tas prekes, mums svarbiausia kainos.
– (K. Glaveckas) Psichologine prasme didelė dalis žmonių, pirkdami paslaugas ar eidami į turgų, jaučia, kad kainos padidėjo. Nors vienas ar keli atvejai jiems asocijuojasi su bendru brangimu. 5 proc. grubiai praeitais metais išaugo darbo jėgos kaina. Turgaus, paslaugų kainos tikrai padidėjo, tačiau energetikos, šildymo kainos atpigo, nes naftos kaštai sumažėjo. Turėtume nebijoti kainų augimo, prie normalios ekonomikos turi būti infliacija, jeigu jos nebus, sustos ekonomika.
– Pone Nausėda, SEB bankas atliko tyrimą, 9 iš 10 respondentų atsakė, kad kainos pakilo.
– Žmonės yra linkę manyti, ekstrapoliuoti kainų pokyti ir jie automatiškai daro išvadą, kad brangsta visos prekės. Tai nėra lietuviškasis fenomenas, visiems būdingas tas jausmas. Pakalbėkite su vokiečiu, prancūzu, jums pasakys kažkokius fanstastinius dydžius, kad kainos po euro įvedimo išaugo dvigubai ar trigubai. Jeigu iš tiesų taip yra, kainos sparčiai auga, tai iš kokių stebuklingų šaltinių žmonės perka, nes mažmeninės apyvartos tempai auga 5 proc.? – (K. Glaveckas) Yra gana didelis pinigų atsiuntimas iš užsienio. Priedo, išaugęs Baltarusijos pinigų atplūdimas. Jeigu pakalbėtumėte su prekybos tinklais, jie fiksuoja, kad turistų pinigai yra išaugę. – (N. Mačiulis) Šiaip jau Baltarusijos turistų per pirmą pusmetį sumažėjo apie 33 proc. dėl nuvertėjusio Baltarusijos rublio, iš Rusijos dar labiau sumažėjo turistų. Sakėt, pabrango morkos, kopūstai. Paklausiu paprastai: kiek vidutinė šeima per mėnesį išleidžia kopūstams, ir kiek išleidžia kurui? Kopūstams turbūt 10 eurų, o kurui 100 eurų. Tas faktas, kad kuras atpigo 15 proc. visiškai paskandina tuos kainų paaugimus.
– Pone Nausėda, pats esate sakęs, kad maitinimo sektoriuje kainos pakilo.
– Aš kiekvieną dieną einu pusryčiauti, turiu tokią tradiciją. Daug išleidžiu ir jaučiu, kad kaina padidėjo apie 10 proc.
– (K. Glaveckas) Žmonės, prieš pusę metų ir dabar nuėję nupirkti už 100 eurų, visi pasakys, kad dabar nuperka mažiau. Tas akivaizdu.
– (G. Nausėda) Kiekvieno iš mūsų infliacija yra labai skirtinga. Turime konkrečius savo poreikius, kurie gali labai smarkiai nukrypti nuo vidutinių dydžių.
– Pone Mačiuli, lyginant Europos masteliu, kokios yra kainos Lietuvoje?
– Prekių kainos yra arti Europos Sąjungos vidurkio, paslaugų – nesiekia 40 proc.
– (K. Glaveckas) Jeigu matuosime perkamąją galią, Vakaruose prekės kainų ir pajamų atžvilgiu yra žymiai pigesnės negu Lietuvoje.
– Pone Mačiuli, į Lietuvą atkeliauja pigių prekių centrai. Ar tai pakeis situaciją?
– Jie atsiveš pigių prekių.
– (G. Nausėda) Klausimas, ar ta masto ekonomija, kuri suveikė Vokietijoje, kur pirkėjų srautas yra milžiniškas, suveiks Lietuvoje. „Lidl“ ateina į Lietuvą, jei Tauragėje pasistatęs prekybos centrą dalinsis pirkėjų srautą su kitais prekybos centrais, kokią jis ten masto ekonomiją gaus.
– (N. Mačiulis) Yra skirtingos prekių kategorijos. Sūrį galima gaminti be pieno, kaip Rusijoje, kur trys ketvirtadaliai parduodamo sūrio yra ne iš pieno. Taip pat jogurtą galima pagaminti iš miltelių ir laikyti ne šaldytuve penkis metus. Yra pigių prekybos tinklų, kurių prekių vertė ir kaina yra daug mažesnė. Neįmanoma lyginti vieno prekybos centro su kitu.
– Pieno supirkimo kainos Lietuvoje yra mažesnės, lyginant su kitomis Europos šalimis, bet Europoje pienas pigesnis. Kaip tai paaiškinti?
– (K. Glaveckas) Mažesni prekybiniai antkainiai. Neseniai buvau Miunchene, litras pieno yra akivaizdžiai pigesnis, nei Lietuvoje.
– Po euro įvedimo reiktų daryti išvadą, kad pabrango tai, kas ir turėjo pabrangti?
– (G. Nausėda) Euro įvedimas padėjo įvykti tam tikriems procesams, kurie būtų užtrukę ilgiau. Visiems aišku, kad paslaugų brangimas vyks sparčiau, nei vidutiniškai auga vartotojų kainos. Euro įvedimas stumtelėjo šį procesą ir suteikė galimybes paslaugų tiekėjams pasiimti jiems priklausančią pajamų dalį reikšmingiau pakeliant kainas.
– (K. Glaveckas) Į užsienį išvažiavę lietuviai, pavyzdžiui Anglijoje, kai nueina kirptis, mato, kokios yra kainos, jie tai praneša ir vietiniai kirpėjai pradeda orientuotis. Pažiūrėkit dantų tvarkymą ar gydymo paslaugas, visi važiuoja iš Anglijos į Lietuvą.
– (G. Nausėda) Tikrai manote, kad kirpėjas, kuris kirpo už 25 litus pradės kirpti už 7,33 eurus? Ne, už 8 eurus.
– (N. Mačiulis) Fantastiška, kad tai įvyko. Turėtų dar greičiau didėti paslaugų kainos. Negalima tikėtis, kad kirpėjo pajamos didės jam nedidinant kainos.
– Tų centų apvalinimas į didžiąją puse, juk tai akivaizdžiai tuština kišenes.
– (G. Nausėda) Jeigu pardavėjas mato, kad pirkėjas yra tolerantiškas ir per daug nesismulkina, mato, kad jam galima padidinti, tai jis būtinai padidins.
– Pone Mačiuli, sakote, kad kainos priklauso ir nuo darbo užmokesčio. Jeigu kitais metais bus nuspręsta padidinti minimalų atlyginimą, kaip galėtų keistis? Kalbu apie legendinį skaičių.
– Tas legendinis skaičius netaps realybe, niekas nėra tiek toli nuvažiavęs nuo bėgių. 350 eurų yra pakankamas šuolis, lyginant su šių metų pradžia, atsiminkime, kad numatytas kai kurių darbuotojų darbo užmokesčio didinimas. Visa tai darbo užmokestį šalyje pakels apčiuopiamai, prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis 2016-ais didės 6,5 proc. tačiau bus dar didesnis kainų augimas, nei šiemet.
– Ačiū už pokalbį.
Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos puslapyje https://tv.lrytas.lt.
