Viena iš MOSTA vykdyto tyrimo krypčių – absolventų integracijos į darbo rinką tyrimas, kuris atskleidė, kaip sėkmingai studijas baigusiems jaunuoliams pavyksta įsidarbinti.
Atskleidė, kas uždirbo daugiau
Anot tyrėjų, nuomonė, jog aukštosios mokyklos rengia bedarbius – neteisinga, mat 2013-aisiais praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbinti pavyko net 83 proc. absolventų.
Tiesa, magistro studijų absolventams darbo rinkose sekėsi geriau nei baigusiems bakalauro studijas absolventams – jų atlyginimų vidurkis buvo 15 proc. didesnis už šalies atlyginimo vidurkį (646 eurai).
Paklausiausi, anot tyrėjų, buvo matematikos ir kompiuterinių mokslo studijų krypčių absolventai.
Lengviausiai, anot tyrėjų, 2013 m. sekėsi įsidarbinti kolegijas baigusiems matematikos ir kompiuterių specialistams. Toks šių specialybių populiarumas sietinas su tam tikrų ūkio sektorių plėtra.
Daugiausiai vargo su darbo paieškomis turėjo kolegijas baigę teisininkai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad kolegijų absolventų atlyginimai buvo mažesnį už šalies atlyginimo vidurkį, bet tai galėjo lemti tokie laikini faktoriai, kaip darbo patirties neturėjimas.
Universiteto absolventų startas – 800 eurų
Universiteto absolventų situacija šiek tiek panaši į kolegijas baigusių bendraamžių, mat 2013-aisiais lengviausiai darbų rado matematikos ir kompiuterių specialistai.
Praėjus 12-ai mėnesių po studijų baigimo apie 90 proc. absolventų dirbo ir uždirbo vidutiniškai 800 eurų atlyginimą. Šis rodiklis gerokai lenkia šalies atlyginimo vidurkį.
Tyrimas atskleidė, kad vidutinis skirtumas tarp panašias studijas baigusių kolegijos ir universiteto absolvento atlyginimo – 61 euras.
Praėjus daugiau kaip 12 mėnesių po studijų baigimo maždaug 580 eurų atlyginimą 2013-aisiais gavo komunikacijos, technologijos, inžinerijos ir matematikos krypčių absolventai.
Magistrams – didesnis atlyginimas
Didesniu atlyginimu už bakalauro studijų pakopos ir kolegijų absolventus gali džiaugtis magistro studijų absolventai, mat jų įsidarbinimo rodikliai 2013-aisiais siekė 81 proc., o vidutinis atlyginimas 742 eurus.
Anot tyrėjų, tai 34 proc. daugiau nei universitetuose ir 57 proc. daugiau nei kolegijose bakalauro diplomą gavusių absolventų darbo užmokestis.
Pasak tyrėjų, nors matematikų ir kompiuterių mokslų specialistai šiandien gali džiaugtis maždaug 1100 eurų darbo užmokesčiu, ne visos studijų sritys gali garantuoti tokias pajamas.
Didesnis už vidutinį atlyginimas mokamas gamtos mokslų, technologijos, teisės, socialinių studijų, verslo ir vadybos magistrams, o štai turintys komunikacijos, medicinos, veterinarijos, filologijos, filosofijos ar menų magistro diplomą dažniausiai gauna šiek tiek mažesnį už šalies vidurkį atlyginimą.
Ministrė atsakomybės reikalauja iš universitetų
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įsitikinusi, kad apie aukštojo mokslo būklę yra pačių įvairiausių nuomonių ir daug negatyvios informacijos.
„Labai svarbu žinoti problemas, jas įvardyti ir pagalvoti, koks kiekvieno iš mūsų vaidmuo jas sprendžiant“, – sakė ministrė.
Pasak A.Pitrėnienės, šiuo metu ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri siūlys problemų sprendimus mokslo ir studijų srityje. „Keturi universitetai bendradarbiaudami ieško sprendimų viduje, baigiama sudaryti darbo grupė, kuri turi pasiūlyti sprendimus pedagogų rengimo srityje“, – sakė ministrė ir pridūrė, kad atsakingo požiūrio tikisi ir iš autonomiją saugančių aukštųjų mokyklų.
