Per devynis šių metų mėnesius LSVKA priklausančios įmonės išdavė 337,5 tūkst. smulkiųjų (iki 290 eurų) vartojimo kreditų. Tai 18,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo išduota 414 tūkst. kreditų.
Per tris šių metų ketvirčius LSVKA įmonės iš viso išmokėjo 120,6 mln. eurų kreditų. Visa per šį laikotarpį klientų sumokėta bendra vartojimo kredito kaina, į kurią įtraukiamos ir administravimo, kreditingumo vertinimo bei kitos išlaidos, sudarė 7,25 proc. šios sumos. Tokius pat duomenis įmonės teikia ir sektoriaus statistiką renkančiam Lietuvos bankui.
LSVKA nuosekliai palaikė vartojimo kreditų reglamentavimo tobulinimą ir pritarė įtvirtintiems apribojimams neteikti kreditų nepilnamečiams ir asmenims, kurių veiksnumas yra apribotas, naujiems reikalavimams reklamai, naktinio skolinimo draudimui, 2 dienų „nusiraminimo“ laikotarpiui.
Akivaizdu, kad iki 75 proc. sumažinus metines vartojimo kredito palūkanas, bendrovių pajamos iš klientų dar sumažės. Toks kompromisas naudingas vartotojams, o įmonės turės prisitaikyti. Tačiau pertekliniai įstatymų kūrėjų siūlymai nuvylė.
„Įstatyme liko paslėpta nuostata, kad kredito kaina negali viršyti kredito sumos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, trejų metų trukmės kredito metinė kaina negalės viršyti 33 proc. Bet juk įstatyme aiškiai numatytas metinių palūkanų apribojimas iki 75 proc., todėl minėta įstatymo nuostata yra kažkoks nesusipratimas, arba išskirtinis papildomas ribojimas tik vartojimo kreditams“, – įsitikinęs L. Valickas.
LSVKA duomenimis, pastaruosius metus nuosekliai mažėjo smulkiųjų kreditų, pradelstų ne daugiau nei tris mėnesius, skaičius.
Nuo šių metų pradžios įmonės nutraukė apie 8000 sutarčių, kai kredito gavėjas nevykdė savo įsipareigojimų. Tai sudarė vos 2,4 proc. visų per šį laikotarpį išduotų kreditų. Palyginti, pernai tuo pačiu laikotarpiu įmonės nutraukė trečdaliu daugiau sutarčių – 13440. Įmonės nuo metų pradžios gavo tik 4 vartotojų skundus.
„Didžiausią nemokių klientų skaičiaus augimą matėme prieš dvejus – trejus metus. Tačiau įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymo pataisoms ir Lietuvos banko Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatams, pastaraisiais metais pradelstų smulkių vartojimo kreditų skaičius, priešingai nei tvirtina Lietuvos bankas, išlieka stabilus. Tai lėmė jau dabar griežtai reglamentuojamos kreditingumo vertinimo procedūros“, – komentuoja L. Valickas.
Dabar į Vartojimo kredito įstatymą siūloma įtraukti nuostatą, kad įmonės privalėtų ne tik vertinti gavėjo kreditingumą registruose bei duomenų bazėse, bet ir surinkti kliento pateiktą informaciją pagrindžiančius dokumentus. Dėl to gerokai išaugs kreditingumo vertinimo sąnaudos, kurios ir dabar sudaro didžiąją dalį šio verslo išlaidų.
Anot L.Valicko, klaidingai manoma, kad su sunkumais susiduria vien tie vartotojai, kurių kreditingumas buvo įvertintas nepaėmus šūsnies dokumentų, išrašų, pažymų. Kreditų nesugeba grąžinti ir dalis žmonių, kurių kredito istorija nepriekaištinga. Pavyzdžiui, Lietuvos banko statistika rodo, kad 15 proc. bankų išduotų vartojimo kreditų yra pradelsti. LSVKA įmonės skaičiuoja, kad ilgiau kaip 90 dienų vėluojamų grąžinti smulkiųjų vartojimo kreditų dalis sudaro 7 proc.
„Įstatymai yra įstatymai, jų privalu laikytis, tačiau rengiant teisės aktus nebuvo atlikta analizė, kokios bus tokio reguliavimo pasekmės, o suvaržymai, kaip pripažino pats Lietuvos bankas, bus griežčiausi ES“, – tikina LSVKA prezidentas.
LSVKA įmonių statistika (2015 III ketvirtis)
Išmokėta smulkiųjų (iki 290 eurų) kreditų – 105595 vnt.,(19 proc. mažiaupalyginti su 2014 m.3 ketvirčiu);
Išmokėta smulkiųjų kreditų suma – 38,6 mln. eurų (15 proc. mažiau);
Vidutinė kainos norma (BVKKMN) – 151 proc. (8 proc. mažesnė);
Kredito gavėjų sumokėta BVKKMN – 2,45 mln. eurų (38 proc. mažiau);
Nutraukta sutarčių, kai gavėjas nevykdė įsipareigojimų – 2128 (58 proc. mažiau);
Gauta skundų – 2 (du).
