1. Briuselis. Tai bus pirmasis biudžetas, kurį vertins ir laimins Europos Komisija. Taip pat paskutinis prieš būsimuosius Seimo rinkimus.
2. Skylė. Kitais metais išlaidausime dar daugiau nei gausime pajamų. Planuojama, kad skirtumas tarp išlaidų ir pajamų bus 651,5 mln. eurų – 243 mln. eurų daugiau nei šiemet (408 mln. eurų). Kaip pažymėjo Laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas, biudžeto deficitas bus didžiausias per pastaruosius penkerius metus. Pavyzdžiui, Estija kitais metais planuoja gauti daugiau pajamų nei išleisti.
3. Karas ir taika. Kitais metais trečdaliu didėja išlaidos gynybai (157 ml. eurų daugiau nei pernai), tačiau mažiau išleisime viešajai tvarkai (34,2 mln. eurų mažiau), švietimui. Perpus sumažintos išlaidos ir aplinkos apsaugai.
4. Skolos. Kitais metais 1,7 milijardo eurų turėsime išleisti senoms skolos grąžinti. Tiesa, tai mažiau nei šiais metais.
5. Žvyrkeliai. Ateinančiais metais labiau nei bet kada asfaltuosime žvyrkelius – tam išleisime 70 milijonų eurų.
6. Skurdas. Kitais metais žadama didinti atlyginimus kultūros ir meno darbuotojams, socialiniams, visuomenės sveikatos centrų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams.
7. Minimumas. Kitais metais bus didinama minimali mėnesinė alga – nuo 325 iki 350 eurų. Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, minimumą gaunantys darbuotojai kitais metais, pritaikius naują neapmokestinamąjį dydį, realiai gaus tryliktą algą.
8. Mokesčiai. Valstybė kitais metais tikisi surinkti daugiau mokesčių: pelno mokesčio – 38 mln. eurų daugiau, PVM – 110 mln. eurų daugiau, akcizų – 57 mln. eurų daugiau nei šiais metais. Tiesa, kitais metais mokesčiai iš esmės lieka tie patys, šiek tiek kils tik akcizai alkoholiui ir tabakui.
9. Fondai. ES parama kitais metais sudarys kiek daugiau nei 2 milijardus eurų, arba ketvirtdalį valstybės biudžeto;
10. Kaimynai. Lietuva ir toliau liks labiausiai prasiskolinusi valstybė Baltijos regione. Valstybės skola 2016 metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų, arba 40,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijos skola siekia 40 proc. BVP, Estijos – 10,9 proc. Lietuvoje net ir po padidinimo minimali alga ir toliau liks mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje.
