„Pirkėjų skonis pasikeitė, dabar jie nebenori gedulingų puokščių su eglišakėmis, kurių Lietuvoje apstu ir jų kaina tebuvo simbolinė“, – pastebėjo pašnekovė. Tuo tarpu puokštėms žaluma parvežama iš užsienio, o jos kainą diktuoja pasaulinės rinkos. Kalbantis paaiškėjo, kad Telšiuose dažnas gėlininkų klientas – bambeklis. „Oi, kiek tenka prisiklausyti per dieną samprotavimų, priekaištų dėl neva išaugusių gėlių kainų. Jeigu kas ir pabrango, tai ne mes, Telšių gėlių prekybininkai, dėl to kalti. Jeigu kainas kelia tiekėjas, tuomet tiek pat procentų jos brangsta ant prekystalio. Mes kainų papildomai tikrai nekeliame“, – dievagojosi norėjusi likti nežinoma vienos bendrovės floristė. „Štai galite nufotografuoti rankas, pažiūrėkite, kokios šaltos, šiurkščios, pažaliavusios. Per dieną dirbu su įvairiomis gėlėmis, žaluma. Rankos nebenusiplauna. Darbas sunkus, o dar pirkėjai akis kabina“, – širdį atvėrė moteris. Kita floristė – pagal verslo liudijimą dirbanti Rasa Judeikienė – į Telšius iš Žarėnų miestelio kasdien važinėja ir prekiauja savo sukurtu grožiu išsinuomotame kioske. Moteris atskleidė, kad verčiau būtų važiavusi prekiauti į Mažeikius negu likusi Telšiuose, mat ten daugiau kapinių ir, suprantama, kapus puošiančių žmonių. Be to, gali būti, kad mažeikiškiai šiaip turtingesni, todėl gali daugiau mokėti už kapų puokštes. Dailės dizaino specialybę įgijusi Rasa pasakojo, kad Visų šventųjų dienai žibintus, puokštes kurti padėjo ir sūnus su dukra.
Pasak R.Judeikienės, Telšiuose pirkėjai noriai klojo po 20 ir 25 eurus už vienetinius rankų darbo žibintus, kapų dekoracijas iš samanų ir gėlių.
Tuo tarpu kitos gėlių kioskelių darbuotojos aiškino, kad jų verslui galėjo pakenkti kunigų pamokslai per mišias esą nereikia per daug išpuošti kapų, užtenka vienos gėlytės ir žvakutės, o sutaupytus pinigus verčiau aukoti bažnyčios išlaikymui.
