Nieko negalvodamas jis ėmė vykdyti nurodymus: įrašė vardą, pavardę, adresą, tačiau tolesni klausimai jį nustebino ir netgi paskatino sunerimti.
Nepaguodė net tai, kad anketoje buvo įrašas, kad ji parengta pagal Lietuvos banko rekomendacijas.
Atsakyti privaloma?
Vyras paskambino į banką ir paklausė, ar privalo atsakyti į pateikiamus klausimus. Konsultantas atsakė, kad tai padaryti būtina.
„Mane labiausiai nustebino, kad pateikti duomenis privaloma. Nors manau, kad, kaip debeto kortelės turėtojas, neturiu banko informuoti, kiek planuoju turėti pajamų, ar turiu ryšių su JAV ir panašiai“, – stebėjosi Aidas Ž.
Vilnietį pribloškė ir tai, kad paskutiniame apklausos punkte nurodoma, jog apie bet kokius pasikeitimus jis privalo raštu informuoti banką.
„Jei po metų planuosiu gauti pajamų iš užsienio arba imsiu uždirbti daugiau, o gal mažiau, privalėsiu prisiminti, ką jiems parašiau, ir raštu informuoti, kad mano planai keičiasi? Kažkoks beprotnamis“, – piktinosi vyras.
Tik laikosi įstatymų?
„Tai nėra „Danske Bank“ iniciatyva. Atnaujinti informaciją klientų prašo ir kiti bankai“, – patikino „Danske Bank“ Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta.
Jis aiškino, kad, pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, visos finansų įstaigos turi periodiškai atnaujinti informaciją apie savo klientų operacijų pobūdį, lėšų kilmę. Kad visiems būtų patogiau, sukurta speciali anketa.
V.Lopeta sakė, kad užpildyti anketą klientų prašoma periodiškai, atsakymai į šiuos klausimus reikalingi siekiant geriau suvokti kliento finansinės veiklos pobūdį ir mastą.
V.Lopeta pabrėžė, kad visą gautą informaciją bankas laiko paslaptimi, ji yra saugoma banko sistemose: „Jos atskleidimas atitinkamoms valstybinėms institucijoms galimas tik įstatymų nustatyta tvarka.“
Kodėl rūpi ryšiai su JAV?
„Danske Bank“ atstovas išaiškino ir kaip anketoje atsirado klausimas apie klientų ryšius su JAV.
„2014 metais JAV ir Lietuva pasirašė dvišalę sutartį. Pagal jos reikalavimus, bankas privalo identifikuoti savo klientus, kurie gali būti JAV mokesčių mokėtojai, ir teikti duomenis apie šiuos klientus Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pastaroji, gavusi šiuos duomenis iš visų Lietuvoje veikiančių bankų, perduos juos JAV mokesčių administratoriui.
Amerikiečių valdžios institucijos įsipareigoja analogišką informaciją apie Lietuvos mokesčių mokėtojus teikti Lietuvai.
Šiuo metu analogiškas sutartis su JAV yra pasirašiusios maždaug šimtas valstybių“, – tikino V.Lopeta.
Reikalavimų yra, tačiau ne drakoniškų
Išsamius klausimynus, kokius parengė „Danske Bank“, savo klientams pateikia toli gražu ne visi Lietuvos bankai.
Pavyzdžiui, DNB interneto bankininkystės sistemoje tiesiog yra paaiškinama apie pinigų plovimo prevenciją, tačiau privalomų anketų – nė kvapo.
Atidarant banko sąskaitas „Swedbank“ ir atnaujinant informaciją apie klientus klientų prašoma užpildyti fizinio arba juridinio asmens deklaracijas. Jose yra ir tokie klausimai: ar klientas turi sąskaitų kituose Lietuvos ar užsienio bankuose, ar turi ryšių su JAV ir kokių.
Šiuo metu tokio pobūdžio klientų informacijos atnaujinimo, pasitelkiant interneto bankininkystės aplinką, „Swedbank“ nevykdo.
Komercinius bankus kontroliuojantis Lietuvos bankas aiškina, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja finansų įstaigas ir kitus subjektus tinkamai pažinti savo klientus ir reguliariai atnaujinti turimą informaciją apie juos.
Vis dėlto išnarstyti juos po kaulelį niekas neįpareigojo. Kaip paaiškino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Operacinės rizikos skyriaus vyriausioji specialistė Kotryna Filipavičiūtė, teisės aktai konkrečiai nenurodo, kokius kliento pažinimo duomenis ir informaciją reikia rinkti, išskyrus labai konkrečius reikalavimus dėl asmens tapatybės nustatymo duomenų.
„Bet bankas turi teisę, remdamasis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais, reikalauti tokios informacijos, kuri yra būtina tinkamai pažinti klientą“, – aiškino K.Filipavičiūtė.
Pasak jos, vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo sutartinių arba susijusių santykių teises ar teisėtus interesus, gali kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo su finansų rinkos dalyviu nagrinėjimo.
