Nepaisant mokėjimo banko kortele patogumo, kiekvienas toks atsiskaitymas kainuoja: jei ne pačiam klientui, tai jį aptarnaujančiam verslininkui. Dėl šios priežasties būdų, kaip sutaupyti, ieško ne tik smulkieji verslininkai, bet ir stambesni rinkos žaidėjai. Vienu iš populiaresnių būdų iki šiol buvo, atsiskaitant grynaisiais pinigais, siūlomi pigesni degalai.
„Tačiau 2015 metų pavasarį pastebėjome, kad Lietuvos gyventojų įpročiai keičiasi. Lietuviai pasirengę kortele mokėti tose vietose, kur anksčiau atsiskaitydavo tik grynaisiais. 2015 m. liepos 9 dieną didieji komerciniai bankai pakeitė banko mokėjimo kortelių išdavimo ir naudojimo įkainius bei kai kurias naudojimo sąlygas. Matome, kad tai turėjo įtakos Lietuvoje „Cash & Drive“ (liet. „Mokėk grynaisiais ir važiuok“) sistemos principu veikiančioms degalinėms. Tad mūsų pasiūlymas tapo nebe toks aktualus klientams“, – teigė „Lukoil Baltija“ gen. direktoriaus pavaduotojas Romas Turlinskas.
Populiarėja savitarna
Degalinių tinklas „Lukoil“ šiuo metu didžiuosiuose miestuose valdo 7 „Cash & Drive“ degalines, kuriose galima atsiskaityti tik grynaisiais pinigais ir įmonių išduotomis degalų kortelėmis, o atsiskaitant grynaisiais šiose degalinėse vis dar taikoma 0,05 € /l degalų nuolaida.
Pasak R.Turlinsko, prekybininkai nuolat priversti ieškoti klientams patogesnių ir, jei įmanoma, pigesnių ir greitesnių atsiskaitymo būdų. Vis labiau populiarėja degalinėse įrengtos savitarnos kasos, leidžiančios degalinėms veikti visą parą, taip pat – ir valstybinių švenčių metu. Šiuo metu greituoju būdu už degalus atsiskaito 18 proc. „Lukoil“ klientų.
„Savitarnos kasos leidžia padidinti aptarnavimo taškų skaičių mūsų degalinėse ir tokiu būdu taupyti klientų laiką – atvykusieji užsipilti degalų už juos gali atsiskaityti greičiau nei per minutę“, – pažymėjo R.Turlinskas.
Pagrindinė „Lukoil“ konkurentė „Statoil“ banko kortelėmis vietoj grynųjų atsiskaitančių klientų pagausėjimo pastaruoju metu nefiksavo. Tiesa, kaip ir „Lukoil“ tinkle, populiarėja atsiskaitymas savitarnos kasose. Šiuo metu 30 „Statoil“ degalinių yra įrengtos 68 savitarnos kolonėlės, o ateityje jų, „Statoil“ teigimu, tik daugės. Tinklas taip pat valdo 13 automatinių degalinių.
„Suprasdami ir vertindami klientų laiką, siekiame suteikti galimybę greitai ir patogiai atsiskaityti už įsipiltus degalus, tad kelinti metai iš eilės plečiame savitarnos kolonėlių skaičių. Automatinės degalinės – taip pat viena iš verslo strategijų ir krypčių, tačiau su jomis susijusių ateities planų kol kas nekomentuosime“, – sakė „Statoil Fuel Retail Lietuva“ Marketingo ir komunikacijos vadovė Indrė Česūnienė.
Svarbiausia – prekyba degalais
Visgi bankų pageidavimui skatinti atsiskaitymus banko kortelėmis ir atsisakyti grynųjų skuba ne visi. Lietuviškas degalinių tinklas „Saurida“ neseniai nustebino rinką, pasiūlęs grynaisiais mokantiems klientams sutaupyti iki 0,15 €/l.
„Esame lietuviško kapitalo tinklas, todėl konkuruodami su didžiaisiais šalyje veikiančiais užsienio bendrovių tinklais, turime būti išradingi. Norėdami išlaikyti esamus klientus ir pritraukti naujų, privalome degalais prekiauti pigiau nei konkurentai. Šiuo atveju, jei vairuotojai pasirenka atsiskaitymą grynaisiais, jie sutaupo banko kortelės aptarnavimo mokestį. Taip klientai – vairuotojai ir įmonės – gali įsigyti degalus ženkliai pigiau“, – pažymėjo „Sauridos“ naftos produktų pardavimo vadovas Vytenis Mikašauskas.
Naftos žaliavos ir didmeninės degalų kainos pokyčiai kasdien diktuoja ir kainas degalinių švieslentėse. Todėl, pasak V. Mikašausko, siūloma iki 0,15 €/l mažesnė dyzelino, benzino ar automobilinių dujų kaina, yra orientacinis skaičius. Nuolaida konkrečią dieną, priklausomai nuo degalinės ir pokyčių rinkoje, gali svyruoti.
„Kuo pigesnių degalų sulaukiame iš didmenininkų, tuo geresnę kainą siūlome fiziniams ir verslo klientams. Kadangi nesame milžiniška įmonė, galime lanksčiau įsigyti degalus mažesniais kiekiais, kai jie brangesni, ir išlaukę pigesnių degalų rinkoje, pirkti didesnius kiekius. Taip pat sėkmingai valdome kaštus, neapsikraudami antraeilių paslaugų teikimu. Nepaslaptis, kad dalis didžiųjų degalinių ima panašėti ne į degalų prekybos taškus, o į greitojo maisto restoranus. Taigi sisteminga koncentracija į savo veiklą leidžia pasiūlyti klientams tik tai, ko reikia, ir už mažiausią kainą“, – pastebėjo degalinių tinklo „Saurida“ atstovas.
V. Mikašausko teigimu, viešojoje erdvėje pasigirstantys atgarsiai, esą grynieji parankiausi tiems prekybininkams, kurie linkę slėpti mokesčius, yra iš piršto laužti.
„Mažmeniniai degalų pardavėjai yra vieni iš labiausiai kontroliuojamų verslo atstovų. Mus nuolat tikrina atsakingos inspekcijos. Kasos kvitus pateikiame visada ir visiems be išimties klientams. Kasos aparato duomenys keliauja tiesiai į Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemą, tad apie nešvarius žaidimus negali būti jokios kalbos“, – sakė pašnekovas.
Siūlė gerai paskaičiuoti
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys pabrėžė, kad lanksčiau veikiančios lietuviško kapitalo degalinės, mažiau investuodamos į šalutinius dalykus, geba klientams pasiūlyti geresnes degalų kainas.
„Kainos mažmeninėje prekyboje degalais yra labai nepastovus dalykas. Labai daug priklauso nuo degalų gamintojų diktuojamų sąlygų. Vieną dieną turime erdvę laviruoti, kitą – jau nebe. Jei konkretus degalinių tinklas rado būdą, kaip sumažinti kainas klientams, tai puiku. Tačiau nemanau, kad tokia atsiskaitymo grynaisiais praktika paplis plačiai, mat bankai skatina priešingai ir vis labiau apmokestina grynųjų pinigų išėmimą. Visgi kuo daugiau galimybių rinktis, tuo klientui geriau“, – svarstė V. Šukys.
Anot LDS direktoriaus, jei mokesčiai už pinigų išgryninimą bankomatuose ir toliau augs, teks gerai paskaičiuoti, ar atsiskaitant už degalus grynaisiais pavyks sutaupyti. Kita vertus, pastebėjo jis, atsiranda ir alternatyvių mokėjimo sistemų, tokių, kaip „Paysera“, „Worapay“. Pirmieji pernai už įsipiltą kurą mokėti išmaniuoju telefonu per „Worapay“ mobiliosios piniginės sistemą klientams pasiūlę „Lukoil“ pastebi, jog šia paslauga dažniausiai naudojasi verslininkai ir biurų darbuotojai, labiausiai taupantys laiką. Klientui pakanka nuskenuoti ant degalų kolonėlės esantį QR kodą ir sąskaitą už degalus galima iškart matyti savo telefono ekrane.
„Idėja rinkai pristatyti tokią paslaugą kilo reaguojant į klientų poreikius ir įpročius: skaičiuojama, kad Lietuvoje išmaniuosius telefonus turi daugiau nei pusė šalies gyventojų, o apie trečdalis jų naudojasi ne tik skambinimo, bet ir nuolaidų kortelių, laiko planavimo bei kitomis funkcijomis. Inovatyvūs „Lukoil“ klientai negaišta laiko eilėse prie kasų, o atsiskaitydami mobiliąja programėle, už degalų litrą jie moka 0,03 €/l pigiau“, – teigiamai mobiliųjų atsiskaitymų perspektyvas vertino R.Turlinskas.
