Jurbarkietis Arūnas – vienas iš tokių skolininkų. Emigraciją į Jungtinę Karalystę jis pasirinko dėl vienos konkrečios priežasties – didelių skolų.
Portalui lrytas.lt vyras papasakojo, kaip jį atakavo antstoliai ir kaip šios profesijos žmonės su skolininkais elgiasi Anglijoje.
Anglijos antstoliai dirba kitaip
„Jungtinėje Karalystėje antstoliai iš tavęs pinigų niekada neatims, tu jiems gera valia sumoki. Pirmiausia pasiskaičiuoji, kiek savaitei reikės pinigų. Jei tu jų neturi, tai ir neduodi“, – tikino pašnekovas.
Savo pasakojimą jis iliustravo istorija apie draugą, kuris Anglijoje iš banko buvo pasiskolinęs nemažą pinigų sumą – apie 4000 svarų.
„Kurį laiką jis mokėjo paskolą, bet vėliau mokėjimus pristabdė. Buvau kartu, kai bankomatas „prarijo“ jo banko kortelę. Draugas nuėjo aiškintis į banką. Jam sako: „Tu skolingas.“ Banko darbuotojai paragino mokėti skolas, tačiau čia pat jam leido nusiimti pinigus nuo sąskaitos.
Taip, jis gauna laiškus priminimus, kad turi susimokėti, tačiau jokių sąskaitų areštų ar turto konfiskavimo procedūrų netaikoma“, – pasakojo Arūnas.
Bankas pasiūlė pirkti „Teleloto“ bilietus
Tuo tarpu Arūnui bendravimas su banku ir antstoliais Lietuvoje yra apkartęs.
Arūnas prieš kurį laiką paėmė banko paskolą ir nusipirko keturių kambarių butą Šiauliuose. Iš pradžių tvarkingai mokėjo, tačiau, praradęs darbą ir pajamas, mokėjimus sustabdė.
„Nuėjau į banką tartis. Pasakiau, kad neturiu iš ko mokėti. Man pasiūlė pirkti „Teleloto“ bilietus“, – pašnekovą piktina bankininkų abejingumas konkretaus žmogaus bėdai. Neišgalėdamas toliau mokėti, vyriškis tiesiog paliko butą likimo valiai. Leido bankui su juo daryti, ką tik nori.
Bankas Arūno būstą pardavė iš varžytinių.
„Suremontuotą butą pardavė už kapeikas“, – piktinosi pašnekovas.
Gautos sumos akivaizdžiai neužteko padengti visai paskolai, todėl virš Arūno galvos pakibo maždaug 100 tūkst. litų (apie 29 tūkst. eurų) skola.
Norėjo atimti mašinos raktelius
„Grįžau prieš kelerius metus į Lietuvą, buvau pasiskolinęs sesers mašiną. Atėjau pas antstolį turėdamas rankose mašinos raktelius. Norėjo net juos atimti. Sako: „Duok raktelius, areštuosiu mašiną.“ Ir telefoną norėjo paimti“, – apie antstolių darbo metodus pasakojo Arūnas.
Lietuviška jo sąskaita šiuo metu yra areštuota. Lietuvoje vyriškis negali disponuoti jokiais pinigais, kurie atsidurtų jo banko sąskaitoje.
„Buvau trumpai įsidarbinęs, bet kai iš karto areštavo mano sąskaitą, nusispjoviau ir išvažiavau atgal į Angliją. Turinčiam skolų žmogui nepaliekama jokios galimybės čia gyventi ir dirbti“, – įsitikinęs jurbarkietis.
Arūnas tikisi Anglijoje pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra.
Pašnekovas pasidžiaugė, kad Lietuva neturi sutarties su Anglija, todėl negali ten ieškoti nuo skolų pabėgusių lietuvių.
Jurbarkiškio nuomone, apie pusė emigravusių žmonių turi vienokių ar kitokių bėdų su bankais, greitųjų kreditų bendrovėmis ir antstoliais.
Prasiskolinę apie 70 proc. darbininkų
Jam antrina Jurbarke veikiančios statybų bendrovės „Dolesta“ vadovas Sigitas Janavičius. Verslininkas pasakojo, kad didžioji dalis darbintis ateinančių žmonių yra prasiskolinę ir medžiojami antstolių.
„Priimi tokį žmogų į darbą, sakai jam, kad iš atlyginimo bus išskaičiuota tokia ir tokia suma, kuri nustatyta antstolių, tada tas sako, kad nedirbs, geriau ieškos tokio darbo, kur galės dirbti nelegaliai“, – apie problemas, su kuriomis tenka nuolat susidurti, pasakojo S.Janavičius.
Anot verslininko, per pastaruosius trejetą ketvertą metų padaugėjo stipriai prasiskolinusių darbininkų.
„Apytikriai skaičiuojant, per tą laiką įmonėje darbavosi apie 300 žmonių, apie 70 proc. jų turėjo rimtų skolų. Todėl, nematydami išeities, daugelis jų nuo antstolių ir skolų sprunka į užsienį“, – įsitikinęs pašnekovas.
Dirba antstolių darbą
Verslininką piktina, kad įmonių finansininkai turi atlikti antstolių darbus.
„Yra darbininkų, kurie skolingi kokiems penkiems antstoliams. Buhalteriams tenka rengti visus dokumentus. Vienam žmogui reikia skirti ne vieną valandą, o jeigu jų gerokai daugiau? Nesuprantu, kodėl mes turime dirbti antstolių darbą?“ – stebėjosi pašnekovas.
Jungtinėje Karalystėje gaudys skolininkus
Įmonė „Būsto paskolų draudimas“ šią savaitę paskelbė pradedanti skolų už būstą Lietuvoje negrąžinusių emigrantų paiešką. Jų buto ar namo paskolas apdraudusi bendrovė ketina samdytis teisininkus, kurie surastų į Jungtinę Karalystę išvažiavusius žmones ir padėtų išieškoti lig šiol nesumokėtas sumas.
Prieš 15 metų Vyriausybės įsteigta įmonė, turėjusi gerinti nuosavo gyvenamojo ploto prieinamumą, suskaičiavo turinti apie 10 tūkst. skolininkų.
O prasidėjo viskas gražiai: įmonė laiduodavo daugiausia už jaunų šeimų perkamus būstus, bankai joms sumažindavo palūkanas ir pradinį įnašą. Iš viso tokių paskolų – netoli 50 tūkstančių. Tai – maždaug ketvirtadalis rinkos.
Dauguma neišgalinčių grąžinti kadaise imtų pinigų žmonių vis dar gyvena Lietuvoje, bet dalis jų emigravo.
„Būsto paskolų draudimas“ pirmiausia imasi tų, kurie išvykę į Jungtinę Karalystę. Skaičiuojama, jog šioje šalyje yra apie 200 žmonių, kurių bendra skola – apie 40 mln. eurų.
„Be abejo, pagrindinis išieškojimo laidas – įkeistas turtas, bet kartais ir pardavus turtą lieka milžiniškos skolos. Kitiems metams esame atrinkę keletą skolininkų, didžiausia skola – 100 tūkst. eurų. Kai žmogus jau nebeturi turto, jokių pajamų Lietuvoje, bet gyvena Jungtinėje Karalystėje, prie jo prieiti sunkoka, net jei žinome jo gyvenamąją vietą ir tai, kad jis gauna nuolatines darbo pajamas“, – pasakojo „Būsto paskolų draudimo“ vadovas Marijus Jūris Mikalauskas.
2 milijardus siekiančios skolos
Iš viso lietuvių skolininkų sąrašą sudaro daugiau kaip 200 tūkst. fizinių ir per 30 tūkst. juridinių asmenų. Ir vieni, ir kiti skolingi po daugiau nei milijardą eurų. Tų, kas turi pajamų ar turto Lietuvoje, imasi antstoliai.
„Dažniausios skolos – už komunalinius mokesčius ir atsiradusios iš verslo santykių. Žinoma, didelė bėda – vaikų išlaikymo skolos“, – sakė Antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.
Bėdų turi kas devintas pilnametis
„Mano Creditinfo“ duomenimis, gyventojų skolų portfelis dabar siekia 1,03 mlrd. eurų.
Nors vieną aktyvią skolą spalio pabaigoje turėjo 271 tūkst. gyventojų.
„Vidutiniškai kas 9-tas pilnametis turi ribotas galimybes skolintis, pirkti išsimokėtinai ir įsigyti telefoną su sutartimi, nes kredito istorijoje turi aktyvią skolą. O kas 12-tas yra turėjęs pradelsimų per pastaruosius dvejus metus, tačiau šiuo metu yra visiškai atsiskaitę. Visa tai įrašoma asmens kredito istorijoje ir turi įtakos kreditavimosi sąlygoms ateityje“, – teigia Andrius Bogdanovičius, savitarnos svetainę „Mano Creditinfo“ administruojančio kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto skaičiavimais, 60 tūkst. eurų paskolą būstui trisdešimčiai metų paėmusio asmens per visą paskolos grąžinimo laikotarpį sumokėtos palūkanos, atsižvelgiant į jo kredito istoriją, gali skirtis 9–12 tūkst. eurų.
