„2016 metų biudžeto projektas balansuoja ant fiskalinių taisyklių pražangos ribos. Pasakysiu dar griežčiau, jis balansuoja ant paskutinės galimos pražangos ribos (....) Lietuva vėl yra neparuošusi pagalvės nepalankiems šokams atremti. Todėl fiskalinė taryba (Valstybės kontrolė – BNS) mano, kad vidutiniu laikotarpiu būtina tęsti deficito mažinimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Pasak Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorės Astos Kuniyoshi (Kunijoši), valdžios finansų tvarumo rizikos lygis yra didesnis dėl visų pirma didėjančių išlaidų, susijusių su visuomenės senėjimu.
A.Dulkio teigimu, biudžeto projektas parengtas, neatsižvelgiant į perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę, todėl yra rizikos, kad bus nukrypstama nuo Vyriausybės prognozuojamo 2016 metų struktūrinio valdžios sektoriaus deficito.
„Šiuo metu mes matome, kad per optimistiškai suprognozuotos (2016 metų – BNS) pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio pajamos (...) Taip pat turėtų būti atnaujintos techninės prielaidos, kuriomis paremtas ekonomikos raidos scenarijus“, – sakė A.Kuniyoshi.
Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Saulė Iždonaitė-Karalevičienė teigė, kad valstybės kontrolieriai ir Finansų ministerijos specialistai skirtingai vertina ir produkcijos gamybos atotrūkį.
V.Dulkys pabrėžė, kad nors Lietuvos valstybės skolos lygis tarp Europos Sąjungos šalių yra nedidelis ir pastaruosius kelerius metus sudaro apie 40 proc. BVP, dabartinė finansų politika neužtikrina jos mažėjimo, o esant nepalankioms aplinkybėms, skola gali pastebimai išaugti.
„Nuolatinio kasmetinio (valdžios sektoriaus – BVP) pirminio balanso pagerėjimo nukėlimo į ateitį neužtikrinamas valstybės skolos mažėjimas“, – tvirtino A.Dulkys.
Valstybės kontrolės teigimu, siekiant išvengti skolos augimo ekonomikos nuosmukio laikais ir mažinti valstybės skolą gerais laikais, Lietuvai reikėtų turėti galimybę akumuliuoti staigius šokus. Tą nurodo ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris rekomenduoja toliau mažinti deficitą, siūlo 0,5 proc. BVB vidutinio laikotarpio deficito tikslą – tai per ateinančius penkerius metus sumažintų skolos lygį 5 procentiniais punktais.
„Mes norėtume matyti skolos mažėjimą nuo 2018 metų, tuo tarpu dabar mes matome riziką, kad ir nuo 2018 metų valstybės skola nemažės. Siekiant užtikrinti fiskalinę erdvę, tą vadinamą pagalvę, kad mums negrėstų panašūs šokai ateityje, tokie kaip buvo finansų krizės metu 2008-2009 metais, mes turime tam pasirengti dabar, geraisiais laikais“, – teigė A.Kuniyoshi.
Valstybės kontrolė 2016 metų valstybės ir savivaldybės biudžetų išvadą parengė kaip biudžeto politikos kontrolės institucija – naudojantis tarptautiniu apibrėžimu, atlikdama nepriklausomos fiskalinės tarybos vaidmenį. Ši nauja funkcija Valstybės kontrolei pavesta nuo šių metų sausio 1 dienos.
Finansų ministras nesutinka
Finansų ministras Rimantas Šadžius atmeta Valstybės kontrolės išsakytas pastabas dėl pernelyg optimistinės kai kurių mokesčių surinkimo prognozės 2016 m. valstybės biudžeto projekte.
Valstybės kontrolė pirmadienį paskelbė, kad 2016 m. valstybės biudžetas balansuoja ant fiskalinių taisyklių pražangos ribos, o šalis ir toliau yra nepasiruošusi atremti galimų finansinių sukrėtimų. Valstybės kontrolė taip pat mato nukrypimus pajamų prognozavime – ypač per daug optimistiškai prognozuojamas tokių mokesčių, kaip pridėtinės vertės ar gyventojų pajamų surinkimas.
„Drįsčiau nesutikti su Valstybės kontrolės išvadomis dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų planavimo. Šiuo metu pateiktame Seimui biudžeto projekte šių mokesčių pajamų planai, mano nuomone ir daugelio specialistų vertinimu, yra labai konservatyvūs. Kita vertus, žinote, mes vykdome mokesčių administravimo gerinimo priemones, kurios duoda apčiuopiamą rezultatą, pirmiausia, aišku, akcizų, pridėtinės vertės mokesčių srityje“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė finansų ministras R. Šadžius.
Pasak jo, jau gaunamos papildomos viršplaninės pajamos iš akcizų, pagerėjo PVM surinkimas, matomas pagerėjimas GPM, socialinio draudimo įmokų, kurios apskaičiuojamos pagal darbo užmokestį, surinkime.
„Tokiu būdu, mano nuomone, mes gauname didesnes GPM pajamas ne vien dėl natūralių faktorių – atlyginimų augimo ar užimtumo didėjimo – bet taip pat ir todėl, kad prasidėjo atsisakymas gauti pinigus „vokeliuose“. „Vokelių“ legalizavimas, man atrodo, yra ta sritis, kurioje Mokesčių inspekcija, „Sodros“ kontrolinės tarnybos galės pilna jėga pasireikšti 2016 m.“, – dėstė finansų ministras.
Dėl to, anot R. Šadžiaus, net ir palyginus su tomis pajamomis, kurios suplanuotos dabar Seimui pateiktame kitų metų valstybės biudžeto projekte, kitąmet galima tikėtis didesnių PVM, GPM įplaukų.
Ministras sutiko, kad rizikos turi būti matomos ir valdomos – makroekonominė šalies analizė buvo paskelbta spalį, o Valstybės kontrolė tuomet pripažino, kad analizė pagrįsta. Tačiau, remiantis teigiamomis rizikomis, dėl neblogo atlyginimų augimo, sparčiau, nei planuota, augs vidaus vartojimas, kas lems spartesnę ekonomikos plėtrą.
„Bet biudžeto, viešųjų finansų planavimas visuomet turi remtis centriniu scenarijumi. Be abejo, yra saugikliai, jie ir šiemet, ir kitais metais biudžeto įstatyme yra įdėti, (...) jei paaiškėja metų viduryje, kad fiskalinis rezultatas, įtvirtintas įstatymu, nebus pasiektas, tada Vyriausybė privalo teikti atitinkamas korekcijas (šiuo atveju mažinant suplanuotas pajamas ir galbūt didinant išlaidas) Seimui, ir Seimas tuomet priiminės atitinkamus sprendimus“, – sakė R. Šadžius.
