Lietuviai linkę pateisinti bet kokios formos šešėlį – vidutiniškai kas trečias nemato nieko bloga dirbti nelegaliai ar gauti dalį nelegalių pajamų, pirkti ar parduoti kontrabandines cigaretes, alkoholį ar degalus ir kitas neapskaitytas prekes.
To priežastis gyventojai aiškina paprastai – per didelis apmokestinimas.
Tai atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kartu su partneriais atliktas įsitraukimo ir požiūrio į šešėlį tyrimas šešiose šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje.
Nebijo, kad pagaus
„Iš visų tirtų šalių lietuviai dažniausiai nurodė, kad šešėlio priežastis yra per didelis apmokestinimas. Tuo įsitikinę net 67 proc. gyventojų. Tai nestebina, nes mokesčių našta vien darbo santykiams mūsų šalyje yra net 39 proc.“ – teigia LLRI viceprezidentas Vytautas Žukauskas.
Tyrimas atskleidė šešėlinio darbo mastą: 29 proc. lietuvių sakė turintys draugų ar artimųjų, kurie pastaraisiais metais dirbo šešėlyje. Dažniausiai tai darbo sutartis turintys žmonės, vokelyje gaunantys dalį atlyginimo. Latvijoje ir Lenkijoje artimųjų, dirbančių nelegaliai, turi dar daugiau žmonių – 36 proc. ir 33 proc. atitinkamai, Estijoje – 26 proc., Švedijoje – vos 8 proc.
Labiausiai nelegali veikla paplitusi statybų sektoriuje.
„Net 70 proc. įsitraukusių į šešėlį tautiečių nurodė esantys įsitikinę, kad niekas jų nepagaus. Pavyzdžiui, Švedijoje, kur šešėlio dalis gerokai mažesnė, atvirkščiai, net 60 proc. nelegaliai dirbančiųjų mano, kad yra didelė tikimybė būti pagautiems. Tai įrodo, kad svarbiau ne griežtinti atsakomybę, o jos neišvengiamumą.“ – teigia V.Žukauskas.
Perka iš nelegalų ir nesuka galvos
Lietuva ir Latvija regione pirmauja pagal neapskaitytų prekių paplitimą. Per pastaruosius metus du trečdaliai (63 proc.) lietuvių atskleidė bent kartą pirkę prekes ar paslaugas, nors turėjo įtarimų ar žinojo, kad pajamos už jas neapskaitomos. Beveik pusė (42 proc.) gyventojų įsigijo prekių žinodami arba įtardami, kad pardavėjas apskritai neturi teisės nieko pardavinėti, nėra įregistravęs veiklos ir nemoka mokesčių.
Dažniausiai tautiečiai įsigyja neapskaitytus maisto produktus, drabužius, cigaretes, kurą, remontuoja automobilius ir perka grožio paslaugas. Įdomu tai, kad skirtingai nei kitose šalyse tarp populiarių nelegalių prekių Lietuvoje yra vaistai ir maisto papildai.
Ketvirtadalis ekonomikos – šešėlyje
„Kitų šalių patirtis rodo, kad svarbiausias valdžios prioritetas turėtų būti nukreiptas ne tik į tai, kaip sugauti ir nubausti, o į priežasčių mažinimą. Šešėlyje perkama, nes pirkti legaliai yra per brangu, mokesčiai prekes pabrangina per daug, palyginti su gaunamomis pajamomis
Tas pats pasakytina ir apie darbo rinkos šešėlį. Mokesčių tarifo poveikis atsirasti šešėliui priklauso nuo pajamų. Kai toks pats mokestis taikomas mažesnėms pajamoms, sukuriama didesnė paskata šešėliui
Mažai uždirbantys žmonės vis tiek turi patenkinti savo poreikius, todėl ieško išeičių. Ta pati taisyklė galioja ir perkant – jei apmokestinimas prekę padaro neįkandamą, gyventojai pradeda ieškoti būdų tai apeiti ir vis labiau pateisina tokią nelegalią veiklą“, – konstatuoja LLRI viceprezidentas V.Žukauskas.
Tarptautinių ekspertų vertinimas taip pat nėra palankus Lietuvai. Austrų ekspertas Friedrichas Schneideris, kurio skaičiavimais remiasi Europos Komisija ir Pasaulio bankas, yra paskaičiavęs, jog šešėlinė ekonomika Lietuvoje yra 25,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvą pagal šį rodiklį ES lenkia tik keturios šalys: Bulgarija, Rumunija, Kroatija ir Estija.
Pažanga yra, bet nedidelė
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva padarė didelę pažangą mažinant šešėlinės ekonomikos mastą, sako Austrijoje esančio Linco Johanneso Keplerio universiteto profesorius Friedrichas Schneideris.
Vis dėlto, mokslininko skaičiavimais, šešėlis Lietuvoje yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Ilguoju laikotarpiu, 2003-2015 metais, jums pavyko reikšmingai sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą nuo 32 proc. bendrojo vidaus produkto 2003 metais iki 2015 metais prognozuojamo 25,8 proc. bendrojo vidaus produkto. (...) Tai yra maksimalus rodiklis, kuris gali būti siejamas su šešėlinės ekonomikos veikla“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė F.Schneideris.
Pasak jo, pagrindiniai šešėlinę ekonomiką skatinantys veiksniai Lietuvoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse yra netiesioginiai mokesčiai, nedarbas ir samdomas darbas.
Mokslininko skaičiavimais, prognozuojamas Lietuvos šių metų šešėlinės ekonomikos mastas bus vienas didžiausių ES. Didesnis šešėlis šiemet prognozuojamas tik Bulgarijoje, Rumunijoje, Kroatijoje ir Estijoje.
F.Schneiderio skaičiavimais, 2014 metais Lietuvos šešėlinė ekonomika sudarė 27,1 proc. BVP.
