Kone 25 metus tęsiasi žemės grąžinimo savininkams procedūra, bet ir per tiek laiko ne visi gyventojai spėjo susitvarkyti reikalus, atsiimti sklypus.
Ilgai snaudę ir savo nuosavybės neieškoję, jie nustemba, kad jų žemė – jau nebelaisva, o imti lygiavertę kitose vietovėse nesutinka. Pasirinkimas mažėja kone kiekvieną dieną, nes reformą numatoma baigti jau kitąmet.
Baisiausia, kad kova dėl kelių hektarų virsta tikru karu prieš artimiausius gimines.
Daugiabutyje Panevėžyje gyvenantis 75 metų Gracijonas Valentonis bando susigrąžinti tėvų turėtą žemės lopinį – 3,19 ha Pažagieniuose.
Vyras tai vadina nelygia kova, nes kur besikreipia, kur berašo – gauna tik esą biurokratinius atsakymus, o tiesa niekam nerūpinti. Tarnybos esą papirktos, o valdininkai – neva paėmę kyšį.
Paskleidęs ant stalo susirašinėjimo su Nacionaline žemės tarnyba, Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijomis, Panevėžio prokuratūra, tuomete Apskrities viršininko administracija, Apygardos administraciniu teismu dokumentus – pareiškimus, skundus, prašymus, atsakymus, G.Valentonis atsiduso, kad bėda yra viena: užgrobę žemę artimieji – sesuo su šeima – laukė jo, persirgusio insultą ir infarktą, greitos mirties. Kartu – ir turto.
„Bet išgyvenau ir sudėti ginklų nežadu. Man ne tiek tos žemės reikia, kiek atsilaikyti – „žulikams“ jos atiduoti irgi neketinu“, – sakė G.Valentonis.
Žuvo pagrasinęs, kad pragers
G.Valentonis pasakojo, kad jo tėvai, melioracijos iš viensėdžio perkelti į Pažagienius, pasistatė naują namą ir turėjo 6,36 ha žemės.
Prie statybos ir siela, ir kūnu esą daugiausia iš šeimos prisidėjo pats G.Valentonis. Mat kolūkio pirmininkas pažadėjęs, kad namas būsiąs pastatytas, jei šis gaus statyboms reikalingas medžiagas. Sovietmečiu tai buvo kone neįmanoma, bet G.Valentonis šią sąlygą išpildęs.
Kai namas jau buvo pastatytas, prieš 35 metus neaiškiomis aplinkybėmis žuvo tėvas – įkrito į drenažo šulinį žemyn galva.
„Sakysiu tiesiai – tėvas buvo alkoholikas. Žuvo po to, kai mano seseriai pareiškė, kad pragers viską – ir namus, ir žemę“, – tvirtino G.Valentonis.
Vyriškis net ir po tiek metų tebetrokšta, kad tėvo žūties tyrimas būtų atnaujintas.
Žemės klausimo nekėlė
Tarp G.Valentonio ir sesers nesantaika įsiplieskė iškart po motinos mirties.
Pirmiausia dėl namo padalijimo jiedu aiškinosi teisme, nes sesuo esą norėjo viso namo ir visos tėvų turėtos žemės.
„Motinai buvau pažadėjęs, kad seseriai atiduosiu pietinę pusę, man liks šiaurinė jo dalis“, – kalbėjo G.Valentonis.
Teismas taip ir padalijęs. G.Valentonis iki šiol yra dalies namo Pažagieniuose savininkas ir net registruotas tame name.
Kraustytis gyventi į Pažagienius jis niekad neketinęs, nes jau per namo dalybas su savo šeima gyveno bute Panevėžyje. G.Valentoniui tik skauda širdį, kad sesuo jo net neįsileisdavusi į namo kiemą.
Seseriai priklausanti namo dalis jau parduota pašaliniam žmogui.
Bet teismas padalijo tiktai namą, o žemės klausimo niekas tuomet nekėlė.
G.Valentonis neslėpė, kad, prasidėjus žemės grąžinimui, jis nesiėmė jokių priemonių, neieškojo savo tėvų nuosavybės.
Sakė supratęs, kad dokumentus turės tvarkyti abu su seserimi, pirmiausia pasidalyti perpus žemę ir tik tuomet susigrąžinti, tad laukęs, kol sesuo į jį kreipsis.
Reikalauja žemės priemiestyje
Žeme Pažagieniuose G.Valentonis susirūpino prieš 17 metų, praėjus 8 metams nuo grąžinimo savininkams pradžios. O tuomet vyras išgirdo baisią žinią: jo tėvų žemė – nebelaisva. Ji buvusi nacionalizuota.
Kam žemė dabar priklauso, niekas jam nesako, bet G.Valentonis mano, kad ją greičiausiai pasisavino „sesutė“ – partinė sekretorė – su žemėtvarkininku žentu.
Valdininkai liepė G.Valentoniui rinktis lygiavertį žemės plotą kitoje vietovėje, bet vyras reikalavo pirmiau grąžinti tuos 3 ha Pažagieniuose. Galop sutiko, kad toks pat plotas būtų perkeltas į Lepšių kaimą, kur jis taip pat turi žemės.
Parašęs šitą sutikimą, G.Valentonis gavo tuomečio apskrities viršininko Tomo Joso pasirašytą dokumentą, kad jis gali atkurti nuosavybės teises į 3,19 ha žemės.
Bet į Lepšių kaimą buvo atkelta tik 18 arų – ten irgi nelikę laisvų plotų, nes teritorija priklausanti miestui, o ne rajonui.
G.Valentonis neprisipažino, kad nori gauti žemės kuo arčiau miesto, nes čia smarkiai kyla jos vertė. Jo įsitikinimu, pagal T.Joso pasirašytą dokumentą, žemė Pažagieniuose jam priklausanti, ir viskas.
Prieš 3 metus G.Valentonis kreipėsi į teismą, bet jo paties surašytą skundą teismas atmetė, liepė surašyti profesionaliai.
„Tai to, tai ano trūksta – jei kyšį paėmė, gali parašyti bet ką“, – sakė G.Valentonis,
Advokatai jam irgi nepadėję, nes tie irgi esą užpirkti, vieną dūdą pučia. Žmogus sutikęs ir su pinigine kompensacija, bet jos kažkodėl negavęs.
Skundais užvertė visas tarnybas
G.Valentonio sesuo Genovaitė Malčiauskienė patikino, kad tėvų sklypo Pažagieniuose ji tikrai neatsiėmusi.
Moters teigimu, tėvams priklausiusi žemė yra negrąžintina, nes priskirta žaliosioms zonoms. Lygiavertį plotą moteris atsiėmusi kitoje vietovėje.
„Jeigu Gracijonas nori būtent Pažagieniuose – tegu atsiima, aš neprieštarauju“, – kalbėjo G.Malčiauskienė.
Brolio kaltinimas, kad ji pasinaudojusi savo, kaip buvusios partinės, padėtimi ir pasisavinusi abiejų nuosavybę, G.Malčiauskienės nenustebino.
„Skundais jis užvertė ir prokuratūrą, ir priešgaisrinę tarnybą, ir kriminalinę policiją. Jo dėka kuo puikiausiai susipažinau su visų teisėtvarkos institucijų darbu“, – karčiai juokavo G.Malčiauskienė.
G.Valentonis seserį apkaltino, kad ji padegė jo garažą, nors moteris buvusi ką tik po stuburo operacijos. Ar ji, būdama tokios sveikatos, galėjusi garažų stogais karstytis?
Motina parašiusi testamentą
G.Malčiauskienė sakė, kad irgi galėjusi brolį kaltinti, kai metų pradžioje ją kažkas užpuolė ir sužalojo laiptinėje.
Niekam ji neskundusi G.Valentonio ir dėl to, kad Pažagieniuose, cisternoje prie tvoros, laikydavo benziną.
G.Malčiauskienė kalbėjo, kad santykiai su broliu pakriko susirgus motinai, baigiant namo statybas. Pasak moters, statybines medžiagas namui parūpindavo ne brolis, o ji, dirbdama kolūkyje.
„Mama jau sirgo. Ji labai sunerimo, kai Gracijonas pareiškė, kad man tame name tepriklauso tik vienas kambarėlis. Tuomet ji surašė testamentą“, – pasakojo moteris.
Bet po motinos mirties G.Valentonis testamentą užprotestavęs. Tuomet G.Malčiauskienei nelikę nieko kito, kaip kreiptis į teismą.
Namo dalybose dalyvavo antstolis – kad G.Valentonis vėliau neimtų skųstis, neva liko sesers apgautas.
Paskutiniams – nieko gero
Panevėžio žemės tarnybos vedėja Vida Balčiūnienė sakė, kad laisvos žemės Pažagieniuose nebėra.
Tokiu atveju belieka, anot vedėjos, klausti snaudžiančiųjų, kurgi jie buvo šitiek metų? Paskutiniams visada nieko gero ir nebelieka.
Laisvi ruoželiai gyventojų taip pat netenkina, nes dažniausiai jie būna užleisti, užversti akmenimis, užžėlę.
Rajone yra apie 180 gyventojų, kurie užsispyrę reikalauja grąžinti tą žemės plotą, kurio grąžinti tarnyba negali pagal įstatymus.
„Ateina ir triukšmauja, visaip mus išvadina, bet aiškinimų, kad žemės plotas priskirtas prie valstybės išperkamųjų sklypų, jie negirdi. Ir rašome, ir skaitome įstatymus – viskas perniek“, – kalbėjo vedėja.
V.Balčiūnienė įspėjo, kad šie gyventojai dėl savo atkaklumo ir ambicijų gali smarkiai nukentėti – kitais metais pasibaigus terminui bus užbrėžtas brūkšnys. Nepasirinkusiems lygiaverčio ploto bus apskaičiuota piniginė kompensacija.
Vedėja pripažino, kad kompensacija dažniausiai būna mažesnė negu rinkos kaina. Nesutiksiantieji ir su kompensacija galės tarnybos sprendimą skųsti teismui.
