Drabužio gyvenimas: kelios dienos dėvėjimo ir – į šiukšlių dėžę

Statistinis vokietis turi daug drabužių. Tiek daug, kad vos padėvėtą meta į šiukšlių dėžę. Pigiai perkami madingi apdarai kelia grėsmę aplinkai.

„Greenpeace“ ataskaitoje teigiama, kad spintos yra pilnos, bet net 40 proc. drabužių būna visiškai nedėvimi arba itin retai.<br>123rf nuotr.
„Greenpeace“ ataskaitoje teigiama, kad spintos yra pilnos, bet net 40 proc. drabužių būna visiškai nedėvimi arba itin retai.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 6, 2015, 2:58 PM, atnaujinta Oct 1, 2017, 12:19 AM

Organizacijos „Greenpeace“ ataskaitos duomenimis, vokiečių spintose sukrauta 5,2 mlrd. drabužių. Ir daugelį jų žmonės apsirengia vos kelis kartus prieš išmesdami.

Kaip rašo dw.com, pagal interneto apklausą „Disposable Clothing“ („Vienkartiniai drabužiai“), kurioje pateikiami 1100 žmonių atsakymai, per 10 proc. vokiečių avi batus trumpiau nei metus ir nė karto neduoda siuvėjams pataisyti senų drabužių.

Viena moteris turi vidutiniškai 118 drabužių, vyras – 73. Apie trečdalį vokiečių turi per 250 drabužių savo spintoje. Du trečdaliai apklaustųjų prisipažino, kad išmeta drabužį, kai šis jiems nebepatinka, o vienas trečdalis – kai reikia vietos naujam. Daugelis tokių apdarų keliauja į šiukšlių konteinerius.

„Viena iš to priežasčių – drabužiai tapo pigesni, todėl žmonės perka daugiau“, – sakė „Greenpeace“ atstovė Kerstin Brodde.

„Greenpeace“ ataskaitoje teigiama, kad spintos yra pilnos, bet net 40 proc. drabužių būna visiškai nedėvimi arba itin retai.

Savo pranešime „Greenpeace“ išvardijo aprangos įmones, tokias kaip „H & M“ ir „Zara“, kurių drabužiai itin populiarūs tarp vokiečių, taip pat prekybos tinklus „Aldi“ ir „Lidl“.

Ataskaitoje rašoma, kad jie siuva ar prekiauja drabužiais, kurie yra pigūs, bet dėvimi vos savaitę.

„Marškinėliai dėvimi vos ilgiau nei plastiko maišelis“, – sako tyrimo autoriai.

„Drabužių pramonė eina išvien su žmogaus teisių ir su aplinkos apsaugos pažeidimais“, – sakė K.Brodde.

„Kad būtų pasiūdinta viena pora džinsų, sunaudojami 7 tūkst. litrų gėlo vandens. Taip pat drauge sunaudojamas didelis kiekis nuodingų cheminių medžiagų. Teršiami ežerai ir upės“, – vardijo ataskaitos autoriai.

Pasak „Greenpeace“, daugiausia bėdų dėl taršos ir darbininkų išnaudojimo kyla Indijoje, Bangladeše ir Kambodžoje, taip pat Pietų Afrikos pakrantėse.

Pasak K.Brodde, vertėtų pirkti mažiau ir leisti pinigus tam, kas galbūt kainuoja brangiau, bet pagaminta ekologiškai ir naudojamas ilgiau, taip pat, užuot metus lauk, geriau pataisyti drabužį.

Tiesa, dėvėtais drabužiais džiaugiasi tie, kurie rūpinasi pabėgėliais, įsikūrusiais Vokietijoje.

„Mums visuomet reikia žieminių drabužių, taip pat batų, patalynės, vyriškų drabužių“, – kalbėjo organizacijos „Deutsche Kleiderstiftun“, kuri dirba su mokyklomis ir bažnyčiomis rinkdama labdarai drabužius, atstovė Karina Wübbels.

Parengė Aida Murauskaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.