Portale lrytas.lt surengėme apklausą teiraudamiesi, ar per šias Kalėdas išleisite daugiau pinigų dovanoms ir vaišėms nei ankstesniais metais?
Didžioji dalis – 34 proc. – tikisi, jog išlaidos bus mažesnės nei pernai. Kiek mažiau – 29 proc. – mano, jog išsivers su panašia suma, truputį daugiau nei 25 proc. sakė apskritai apie tai dar negalvoję. Ir tik 11 proc. nusiteikė šių metų Kalėdoms išleisti daugiau nei pernai. Iš viso apklausoje dalyvavo 3955 žmonės.
SEB banko šeimos finansų specialistė Julita Varanauskienė šypsodamasi siūlo tų, kurie ketina išleisti mažiau nei pernykštėms Kalėdoms, atsakymą pakoreguoti į „norėčiau išleisti mažiau nei pernai“.
„O tas dešimtadalis, kurie žada išleisti daugiau – labai realus skaičius. Žinoma, tų žmonių, kurių vidutinis atlyginimas nuo 290 eurų pakilo iki 325 eurų, nebūtinos išlaidos šventėms stipriai nepadidės. Tačiau tie, kurie ir taip gaudavo nemenkas pajamas, gali būti, kad išleis daugiau“, – komentavo J.Varanauskienė.
Didėjo išlaidos ir didės toliau
Nors žmonių nuomonė tokia, tačiau šeimos finansų specialistai teigia, jog greičiausiai bus kitaip.
Štai „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė lrytas.lt sakė pastebinti, jog išlaidos žiemos šventėms – vaišėms, dovanoms, pramogoms – kasmet auga. Vargu ar šie metai bus išimtis.
Anot pašnekovės, apklausų duomenimis, praėjusiais metais šeima šventinėms vaišėms ir dovanoms skirdavo, pavyzdžiui, apie 200 litų. Tikėtina, jog šiemet suma gali siekti ir 100 eurų. Kaip rodo „Swedbank“ atlikta apklausa, didžioji dalis Lietuvos gyventojų dovanoms skirs 30-100 eurų.
Palyginti su 2012 m., kai paskutinį kartą buvo atliktas šis tyrimas, 53 proc. apklaustųjų šiai eilutei planavo skirti gerokai mažiau – iki 58 eurų. Šiemet taip pat išaugo gyventojų dalis, kuri dovanoms ketina skirti daugiau nei 100 eurų. Palyginti su 2012 metais, tokių gyventojų padaugėjo nuo 10 iki 19 procentų.
„Augantis darbo užmokestis, mažėjantis nedarbas papildė namų ūkių pinigines. Laisvi pinigai einamosiose sąskaitose taip pat potencialiai gali būti nukreipti šventinio laikotarpio išlaidoms. Didžioji dalis gyventojų nelinkę planuoti ir taupyti šventiniam laikotarpiui iš anksto dažniausiai palieka viską gruodžio mėnesiu. Šiemet įtakos gali turėti ir valiutos pasikeitimas apvalinant sumas eurais į didesnę pusę. Kaip bebūtų, namų ūkiams šventinio laikotarpio planavimas dar nėra pati stipriausia pusė, po didžiųjų švenčių dažnas vartotojas pripažįsta jog išlaidos buvo didesnės nei tikėjosi“, – apie mūsų įpročius kalbėjo O.Bložienė.
Tačiau J.Varanauskienė be mažėjusio nedarbo ir augusio vidutinio darbo užmokesčio mini ir dar vieną faktą – grįžtančius „Snoro“ indėlininkų sertifikatų pinigus. Pasak pašnekovės, žmonės linkę išleisti netikėtai gautas nedideles pinigų sumas. Nebūtinai šios lėšos bus skirtos kalėdiniam stalui ar dovanoms, tačiau labai tikėtina, kad bent dėl savęs žmonės įsigis norimą daiktą.
Šventinės išlaidos didės ir dėl to, kad žmonės, kurie anksčiau būdavo linkę pirkti smulkesnes dovanas, joms išleis daugiau vien dėl to, kad litą pakeitė euras. Jei anksčiau tam išleisdavo 10 litų, tai dabar tai veikiausiai bus 5 eurai. Viena vertus, nepatogu pirkti už tokią sumą, kita vertus – ir parduotuvių kuponų, kurių vertė 3 eurai, sunku rasti.
Ko nori europiečiai?
Pagal „Deloitte“ atliktą tyrimą, Europos gyventojai šiais metais Kalėdoms ketina išleisti mažiau. Be to, Europos gyventojai stipriai mažina išlaidas laisvalaikiui, pirmenybę skirdami šeimai, buvimui su artimaisiais. Ko dovanoms nori europiečiai, o drauge su jais ir lietuviai? Visi nori gauti pinigų. Knygos, kelionės, kosmetika ir drabužiai ne tik labiausiai geidžiamos, bet ir dažniausiai dovanojamos dovanos. Apskritai, kaip pastebi O.Bložienė, esame praktiški žmonės. Ypač tuo pasižymi didesnes pajamas gaunantieji bei didmiesčių gyventojai. Tačiau „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė pabrėžia: ir nedaug kainuojanti dovana gali būti praktiška. „Geriau jau tegul dovana būna valgoma, nei tokia, kuri kaups dulkes lentynoje. Be to, Kalėdos – ne vien dovanos, bet ir geri darbai“, – sakė O.Bložienė.
Didžiausi išlaidūnai
Greitųjų paskolų įmonė „Ferratum“ apklausė savo klientus 21 šalyje ir išsiaiškino, kiek lėšų jie šiemet planuoja išleisti Kalėdų pirkiniams. Pagal šią apklausą, didžiausią mėnesio pajamų dalį šių metų Kalėdoms iš Baltijos šalių planuoja išleisti būtent lietuviai.
Šiemet lietuvių šeima Kalėdų pirkiniams vidutiniškai planuoja išleisti 26 proc. visų namų ūkio gaunamų pajamų, tai sudaro 502 eurus dar neatskaičius mokesčių. Lietuvius vejasi estai – jie šiemet šventėms planuoja skirti apie ketvirtadalį visų mėnesio pajamų (501 eurą). Kaimynai latviai šventes pasitikti ruošiasi kiek kukliau – latvių šeimos šventinės išlaidos šiemet sieks maždaug penktadalį šeimos biudžeto (355 eurų).
Daugiausia kalėdinių dovanų išlaidų šiemet lietuviai žada skirti žaislams (21 proc.), saldumynams (16 proc.) ir kosmetikai (15 proc.). Beje, pagal išlaidas kosmetikai esame ketvirti Europoje. Mus lenkia lenkai, slovakai ir čekai. Panašiai išlaidas šventinėms dovanoms skirsto ir Latvijoje, o štai estų šventiniai įpročiai kiek kitokie. Estai per šventes daugiausiai išleisti žada knygoms, alkoholiniams gėrimams, poilsio paslaugoms ir SPA kompleksams.
Tyrimas parodė, kad bendra Europos šalių finansinė situacija išlieka stabili – beveik 65 proc. apklaustų namų ūkių Kalėdoms planuoja išleisti tiek pat lėšų, kiek ir pernai. Apskritai Europoje šiemet per Kalėdas labiausiai išlaidauti ketina britai (išleis 39 proc. pajamų), o kukliausiai žiemos šventes pasitikti pasiryžę Kroatijos gyventojai (Kalėdoms išleis 13 proc.).
Užsispyrusiai netaupūs
Asmeninių finansų specialistai vis primena, kad iš anksto taupant lėšas, dovanų poreikio sukelta įtampa biudžete gali būti mažesnė. Vis dėlto gyventojų finansų valdymo įpročiai nesikeičia: ir šiemet, ir 2012 metais daugiau kaip pusė apklaustųjų, dalyvavusių „Swedbank“ tyrime, teigė, kad kalėdinėms dovanoms iš anksto netaupo.
Paradoksalu, tačiau, kaip sakė O.Bložienė, tie žmonės, kuriems gauna mažiausias pajamas ir kuriems būtų logiškiausia kas mėnesį po kelis eurus atsidėti žiemos šventėms, tą daro rečiausiai.
Tam tikrą laiką iki švenčių pinigus joms ima kaupti apie trečdalis respondentų. Dar dešimtadalis šiam tikslui netaupo, tačiau dovanomis pradeda rūpintis iš anksto.
Iš anksto numatyti biudžetą dovanoms ir jo laikytis linkę 12 proc. apklaustųjų.
„Žmonės, kurie dovanas perka spontaniškai, rizikuoja išleisti daugiau, nes dažnai per skubėjimą pasirenkama tai, kas pirma pasitaiko , neįvertinant geresnių kainų pasiūlymų“, – komentavo O.Bložienė.
Kyla nuo minimumo
Savo apklausą padarė ir prekybos tinklas „Maxima“. Jei kliautumėmės jos duomenimis, šiais metais mažėjo žmonių, kurie Kalėdų stalą ruoš minimaliomis sąnaudomis, o daugėja skirsiančių 90-151 eurą.
Jei pernai 9 proc. apklaustųjų žadėjo Kalėdų stalui paruošti skirti iki 15 eurų, tai šiais metais tokių – procentas. Prekybos tinklo prieš metus atlikta apklausa parodė, kad tuomet 19 proc. gyventojų Kalėdų stalui ketino atidėti 15-30 eurų, dabar tokių žmonių – 8 procentai.
19 proc. šiųmetės apklausos dalyvių stalui padengti norėtų skirti 91-120 eurų. 10 proc. numatę dar didesnę sumą Kalėdų vaišėms – 121-150 eurų.
Švenčių proga šiek tiek brangesnius produktus nei įprastai ketina pirkti 30 proc. žmonių. Pernai tokių buvo 16 procentų. Tačiau didžioji dalis – 63 proc. – pirks įprastus produktus (pernai 66 proc.). Brangiausius produktus pernai ruošėsi pirkti 3 proc., šiemet – mažiau – 0,5 procento. Vidutinė maisto krepšelio vertė – apie 120 eurų.
Dar vidutiniškai 70 eurų „Maximos“ apklausos dalyviai ketino atidėti dovanoms. Tarp populiariausių prekių, perkamų dovanoms – žaislai, knygos, patalynė, žvakidės, smulki buitinė technika.
