Gavę sausio mėnesio sąskaitas už šildymą, vilniečiai galės keiksnoti ne šaltą metų pradžią.
Jiems teks prisiminti Vilniaus 3-iąją termofikacinę elektrinę, jų būstus šildžiusią tris dešimtmečius.
Paskutinę praėjusių metų dieną ne tik šilumą, bet ir elektros energiją gaminusi elektrinė buvo uždaryta.
O kiek vilniečiams dėl to pabrangs šildymas, priklausys nuo šaltų dienų skaičiaus. Mat jomis tenka kūrenti katilinę Baltupiuose, naudojančią brangesnes dujas.
Sumoka dviem įmonėms
Sostinės šilumos ūkį iki 2017 metų išsinuomojusios bendrovės „Vilniaus energija“ atstovas Nerijus Mikalajūnas kol kas negalėjo tiksliai atsakyti, kiek padidės šildymo kainos.
Mokesčius už dujų pristatymą iki Vilniaus 3-iosios termofikacinės elektrinės rinko tik valstybinė įmonė „Amber Grid“. O už katilinei Baltupiuose pristatytas dujas „Vilniaus energija“ moka ir „Amber Grid“, ir kitai bendrovei – „Lietuvos dujų tiekimas“.
Mokesčio pastarajai įmonei dalis būtent ir pabrangins šildymą.
„Valstybė gali atleisti nuo mokesčio vieną iš įmonių. Ar tai bus padaryta – pamatysime“, – aiškino N.Mikalajūnas.
Jeigu „Vilniaus energija“ būtų atleista nuo vieno iš mokesčių, šildymo kainos nekiltų.
Virsta dūmų kamuoliai
Energetikos ministerija teigė stebėsianti, ar uždarius termofikacinę elektrinę „Vilniaus energija“ nebandys nepagrįstai didinti kainų vartotojams.
Elektrinė prie Gariūnų patenkindavo net trečdalį sostinės šilumos poreikio.
Dabar daug didesnis krūvis tenka Vilniaus 2-ajai termofikacinei elektrinei Savanorių prospekte bei minėtai katilinei Baltupiuose.
Vilniečiai pirmosiomis metų dienomis pastebėjo, kad iš jų kaminų virsta didžiuliai dūmų kamuoliai.
Prognozės – nelinksmos
Kokie mokesčiai už šildymą vilniečių laukia ateityje, ar galima tikėtis, kad jie sumažės?
Uždarius Vilniaus 3-iąją termofikacinę elektrinę, be anksčiau minėtų šilumos gamintojų, dar veikia katilinė Naujojoje Vilnioje, šiluma nedidelėms vartotojų grupėms Dvarčionyse, Trakų Vokėje, Salininkų ir kitose gyvenvietėse taip pat tiekiama iš 39 kvartalinių ir individualių katilinių. Visos jos pritaikytos kūrenti dujomis arba mazutu.
Šilumos kainos sumažėja atidarant biokuro katilines. Bet jų Vilniuje yra vos kelios – Zietelos, Paneriškių, Geologų gatvėse – ir tos pačios mažos.
Bendra sostinės biokuro katilinių galia yra vos 150 megavatų. Jos visiškai pakanka tik ne šildymo sezono metu.
Tiesa, šių metų viduryje Savanorių prospekte bus pastatyta dar viena 20 megavatų galios biokuro katilinė.
Energetikos specialistai prognozuoja, kad šiluma Vilniuje gerokai neatpigs dar dvejus ar trejus metus.
Ji atpigtų, jeigu būtų pastatytos kogeneracinės jėgainės. Viena jų būtų kūrenama atliekomis, o kita – biokuru.
Šių dviejų jėgainių šiluminis galingumas būtų per 200 megavatų.
