Nuo sausio būsimieji pirmokai užrašomi į mokyklas. Pasiturintiems tėvams kyla klausimų: galbūt verta rinktis ne valstybines, o privačias.
Lietuvoje dabar tokių yra apie pusšimtį. Vienose mokslas per mėnesį atsieina padoriai – apie 75 eurus, tačiau kai kuriose – ir per 500 eurų.
Tai – gerokai daugiau, nei kainuoja didžiumos specialybių magistro studijos Lietuvos universitetuose.
Juose tenka sumokėti nuo 1200 eurų, tačiau per metus.
Antai tarptautinio verslo ekonomikos ir vadybos magistrui metai atsieina 2600, matematikos – apie 2500 eurų.
Tad privačiose mokyklose net ir pradinukai – „brangesni“.
Kainos skiriasi keliskart
Neseniai įsikūrusioje Karalienės Mortos mokykloje Vilniuje mėnuo pradinėse klasėse kainuoja 495 eurus, pagrindinėje mokykloje – 540 eurų. Dar renkamas stojamasis 290 eurų mokestis.
Dar vienas rinkos naujokas – Šiaurės licėjus Vilniuje. Jame mėnuo kainuoja 440 eurų, o vienkartinis registracijos mokestis, į kurį įskaičiuotos išlaidos už mokymo priemones, – 350 eurų.
Daugiau nei du dešimtmečius skaičiuojančioje „Saulės“ gimnazijoje mėnuo pradinukui atsieina 200 eurų ir 150 eurų per metus mokama už mokymosi priemones.
Pagrindinės mokyklos mokiniams – atitinkamai 210 ir 150 eurų, besimokantiems vidurinės mokyklos klasėse – 210 ir 100 eurų. Tiesa, naujokų tėvams teka sumokėti stojimo mokestį – nelygu klasė, nuo 300 iki 500 eurų.
Įvertinimai – įvairūs
Kaip įvertinti, ar mokykla verta tokių pinigų? Įvairių reitingų rengėjai remiasi brandos egzaminų ar kitais rezultatais.
Ketvirtokams, šeštokams ir aštuntokams šalies mastu rengiami standartizuoti testai žinioms patikrinti, tačiau toli gražu ne visos privačios mokyklos skuba juos atlikti, o atlikusios viešinti rezultatus.
Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, tarp geriausių rezultatų pasiekusių Lietuvos mokyklų itin aukštai įsitaisiusi privati Vilniaus „Saulės“ gimnazija.
Taip pat gerai vertinamas ir Šiuolaikinės mokyklos centras bei Vilniaus privati gimnazija.
Prisideda ir seneliai
„Ne visiems tėvams įkandamos tokios kainos. Už mūsų mokinius sumoka ne tik tėvai, prisideda ir seneliai, kiti giminaičiai“, – neslėpė privačios „Saulės“ gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė.
Ji pati sakė, kad vestų savo atžalas tik į laiko patikrintą privačią mokyklą, mat ne visuomet tokia įstaiga būtinai bus tinkama.
„Yra ir labai gerai dirbančių valstybinių mokyklų. Esminis skirtumas – mes galime turėti klasėje mažiau vaikų, tad ugdymo kokybė dažnai būna geresnė“, – kalbėjo nuo 1994 metų veikiančios mokyklos vadovė.
Čia klasėje pamokos metu būna 8–12 vaikų. Be to, anot direktorės, daugiau dėmesio skiriama saviugdai, emociniam intelektui lavinti, individualiems vaikų talentams atskleisti.
Konkurencija tik didėja
Tiesa, „Saulės“ direktorė įžvelgė ir privačių mokyklų trūkumų. Nepritekliaus šeimoje nejaučiantys vaikai ne visuomet suvokia jose puoselėjamas vertybes. Be to, kartais už mokslą mokantys tėvai mano, kad išspręsti visas problemas yra vien mokyklos pareiga.
Klaipėdos privati tarptautinė mokykla-vaikų darželis „Universa Via“ įsikūrė 1995-aisiais, tačiau bendrojo lavinimo klases turi dar tiktai antrus metus.
Už pradinukų ugdymą čia tenka mokėti po 160 eurų per mėnesį, dar apie pusšimtį eurų – už mokymo priemones per metus.
Penktokų ar šeštokų mokymas atsieina nuo 100 eurų kas mėnesį – nelygu, kiek papildomų pamokų pageidauja tėvai.
„Klaipėdoje irgi kuriasi naujų privačių mokyklų, nors nežinau, ar jos išsilaiko.
Viskam reikia patirties, būtina surinkti gerą kolektyvą“, – sakė „Universa Via“ direktoriaus pavaduotoja Lina Augienė.
Palygino su kepėjais
„Mokyklas skirstyčiau ne į privačias ir valstybines, o į gerą ir į prastą išsimokslinimą teikiančias“, – sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.
LLRI neseniai apskaičiavo, kiek kainuoja vieno vaiko mokymasis valstybinėje mokykloje, kuri gauna dvejopą finansavimą – mokinio (iš valstybės biudžeto) ir vadinamąjį aplinkos (iš savivaldybės biudžeto) krepšelį.
Per metus vieną vaiką mokyti valstybinėje mokykloje rajonuose kainuoja vidutiniškai 2300 eurų. Vilniuje šis rodiklis siekia 1500 eurų, Neringoje – per 5 tūkst. eurų. Daugelyje savivaldybių šios išlaidos sukasi apie 2,5–3 tūkst. eurų.
Tačiau į tokias valstybinių mokyklų išlaidas neįskaičiuota tai, kad nekainuoja patalpų nuoma.
„Privačios mokyklos jas turi nuomotis ar pirkti, tačiau negauna aplinkos lėšų. Tuomet kyla klausimas, ar tie 5 tūkst. eurų už mokymąsi yra daug“, – svarstė LLRI vadovas.
Tačiau ir valstybinėje, ir privačiose mokyklose kadaise mokęsis LLRI prezidentas neskubėjo girti vien pastarųjų. Ypač tų, kurios neskuba dalyvauti rezultatų patikrinimuose – Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamuose standartizuotuose testuose.
„Tokios mokyklos, kurios nesuka galvos dėl savo kokybės, pasmerktos žlugti.
Jos primena sovietinius bandelių kepėjus, kurie, nors bandelės ir neskanios, vis tiek jas kepė“, – palygino Ž.Šilėnas.
Rinkliavos įprastos ir valstybinėse mokyklose
Nors mokslas ir nemokamas, valstybinėse mokyklose besimokančių vaikų tėvams taip pat tenka kartkartėmis atverti piniginę.
Vienos sostinės pirmokės tėvams per pusmetį teko sumokėti apie 120 eurų įvairioms ūkio išlaidoms, dar per pusšimtį – mokymosi priemonėms.
„Svarstome, ar dukrą leisti į privačią mokyklą. Ten skiriama daugiau dėmesio vaikui, o valstybinėje jis pats turi taikytis prie sistemos“, – kalbėjo pirmokės motina.
Kitas pirmaklasis lankė privatų darželį, o dabar mokosi valstybinėje mokykloje. Už popamokinio ugdymo grupę, kurioje vaikas leidžia laiką iki 18 val., tėvai per mėnesį sumoka 50 eurų, dar 35 eurus atsieina maitinimas.
„Papildomų rinkliavų remontui neteko mokėti. Tačiau rugsėjį sumetėme po 50 eurų smulkioms išlaidoms“, – pasakojo pirmaklasio mama Rūta.
