Didžiausia kibernetinė ataka
2015 metų vasarį „The New York Times“ pranešė, kad tarptautinė programišių grupuotė („Carbanak“) iš Rusijos, Kinijos ir Europos valstybių iš bankų klientų sąskaitų pagrobė apie 300 mln. dolerių. Programišių aukomis tapo daugiau kaip 100 bankų ir kitų finansinių institucijų klientai 30-yje pasaulio šalių.
Remiantis leidinio pranešimu, daugelis nukentėjusių bankų buvo Rusijoje, tačiau programišiams pavyko įsilaužti į Japonijos, Jungtinių Valstijų ir Europos finansinių organizacijų sistemas. Šis sukčiavimas gali būti laikomas vienu didžiausių istorijoje bankų vagysčių, kurios buvo įvykdytos „be įprastinių apiplėšimo požymių“, rašo leidinys.
Naujametinis nusikaltimas
2015 metų gruodžio 31 dieną nežinomi asmenys įsilaužė į vieno komercinio banko serverius ir pagrobė iš jo 95 mln. rublių (daugiau kaip 1,1 mln. eurų), pranešė „Interfaks“. Banko pavadinimas nebuvo skelbiamas. Pinigai 690-čia mokėjimo operacijų buvo pervesti į fizinių ir juridinių asmenų sąskaitas, esančias kituose bankuose. Dėl tokio fakto sausio 1 dieną buvo iškelta baudžiamoji byla: „Sukčiavimas itin stambiu mastu“.
Dvyniai
2012 metų rugsėjį baigėsi pirmasis Rusijos istorijoje teisminis procesas prieš grupę sukčiautojų, kurie grobstė pinigus iš interneto vartotojų, rašė leidinys „Cnews“. Piktadariai viliojo žmones į suklastotus bankų ir mokėjimo sistemų internetinius puslapius, taip gaudami jų konfidencialius duomenis.
Iš viso nuo sukčiautojų nukentėjo daugiau kaip 170 banko „VTB24“ klientų 46 Rusijos regionuose. Bendras finansinis nukentėjusiųjų nuostolis siekė daugiau kaip 13 mln. rublių (daugiau kaip 150 tūkst.eurų).
Sukčiavimo iniciatoriai – du broliai dvyniai Evgenijus ir Dmitrijus Popelyšai buvo nuteisti 6 metams lygtinai, taip pat kiekvienas 450 tūkst. rublių (daugiau kaip 5 tūkst. eurų) bauda.
Antrasis dvynių bandymas
2015 metų gegužę broliai Popelyšai vėl buvo sulaikyti už pinigų grobstymą iš bankų sąskaitų. Nuo 2013 iki 2015 metų jie gavo prieigą daugiau kaip prie 7 tūkst. įvairiuose Rusijos bankuose esančių klientų sąskaitų.
Vidutinė grobstymų suma siekė apie 70 tūkst. rublių (870 eurų), tačiau kai kada programišiams pavykdavo pagrobti iš vieno kliento ir daugiau kaip milijoną, o piktadarių vidutinės mėnesio pajamos svyravo nuo 500 tūkst. (beveik 6 tūkst. eurų) iki 1,5 mln. rublių (beveik 15 tūkst. eurų).
Iš viso buvo pagrobta apie 11 mln. rublių (128 tūkst. eurų). Dviejų rbk.ru šaltinių duomenimis, brolių aukomis tapo stambiausių bankų, tarp kurių „Sberbank“ ir bei „VTB24“, klientai.
Pavogti iš bankomato
2015 metais „Group IB“ (ji užsiima kibernetinių nusikaltimų tyrimu) išaiškino naują sukčiavimo būdą, kuriuo nusikaltėliai, naudodamiesi bankomatais, pagrobė pinigus iš banko sąskaitų.
Iš viso nukentėjo penki stambūs Rusijos bankai: nusikaltėliai pagrobė 250 mln. rublių (beveik 3 mln. eurų), tačiau visą padarytą žalą kriminalistai įvertino 1,12 mlrd. rublių (13 mln. eurų). Užbėgti už akių tolesniems grobstymams bankams pavyko sukūrus ir įdiegus papildomas apsaugos sistemas.
„5-asis reichas“
Nuo kenkėjiškos programos „5-asis reichas“, kuria programišiams pavyko užkrėsti maždaug 340 tūkst. mobiliųjų telefonų, nukentėjo įvairių bankų klientai. Piktadariai platino programą žinutėmis, kuriose buvo skelbiama nuoroda į jos įdiegimą prisidengiant „Adobe Flash Player“. Diegimo metu buvo prašoma administratoriaus teisių.
Po įdiegimo Trojos programa reikalaudavo su telefonu susietos bankinės kortelės duomenų, atidarydavo gaunamus SMS pranešimus ir pervesdavo pinigus į programišių sąskaitas. 2015 metų pavasarį policija sulaikė nusikalstamą grupuotę. Spėjamas padarytos žalos dydis siekė daugiau kaip 50 mln. rublių (daugiau kaip 0,5 mln. eurų).
Parengė Eugenija Grižibauskienė
