Tarpbankinių palūkanų normoms EURIBOR nusiritus žemiau nulio, kai kurie komercinių bankų klientai jau nebemoka jokių palūkanų – grąžina tiktai paskolos dalį.
Tai pajuto pirmiausia tie, kurie kadaise išsiderėjo geras banko maržas, siekiančias 0,3–0,4 proc. Kai kuriais atvejais – net ir 0,1 proc.
Tai – gerai vertinami klientai, bendrovių vadovai, banko darbuotojai.
Bet grupė „Nordea“ banko klientų pareikalavo, kad jiems būtų dar labiau sumažintos įmokos.
„Jie privalo taip pasielgti, bet to nedaro. Neva negavo įgaliojimų iš savo pagrindinio banko“, – pasakojo paskolą turintis Vaidas Kančauskas.
Tačiau bankas nenusileidžia. „Išeitų, jei pilietis pasiskolino 10 eurų, jis turi sugrąžinti paskolos davėjui ne 10 eurų, o 9 eurus?“ – stebėjosi „Nordea“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas.
Saugikliai – įstatymuose
Per 200 lietuvių yra paėmę paskolas Šveicarijos frankais.
Jiems pritaikytos itin mažos maržos.
Kai palūkanų norma tapo neigiama, skolininkai įžvelgė progą dar labiau sutaupyti. „Apskaičiavome, kad mūsų įmoka turėtų mažėti dešimt procentų“, – sakė V.Kančauskas.
Tačiau taip gali nutikti tik tuo atveju, jei bankas sutiktų gauti mažesnę dalį nei paskolino.
Ar tai įmanoma?
„Yra žmonių, kurie reikalauja iš bankų, kad jiems už pasiimtas paskolas būtų primokėta.
Norėdamas įvykdyti tokius klientų reikalavimus bankas turėtų apmokestinti indėlininkus.
Bet tiek vieną, tiek kitą veiksmą draudžia Civilinis kodeksas.
Indėlininkai gali būti ramūs – primokėti už banke laikomus pinigus jiems neteks“, – ramino V.Cucėnas.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas Vytautas Mizaras mano, kad susidarė labai keista situacija – ekonominė situacija lyg ir leistų iš bankų reikalauti primokėti už paskolas, tačiau iš teisinės pusės tai būtų nesusipratimas.
„Jei klientas, paėmęs paskolą, turi teisę grąžinti mažiau, tai reikia ieškoti visoms pusės naudingo varianto“, – teigė jis.
Priversti bankus primokėti už paskolas būtų pernelyg radikalu, mano teisininkas.
Prabilo centrinis bankas
Įdomiausia, kad paprastai komercinių bankų beveik nekliudantis Lietuvos bankas išdrįso stoti į klientų pusę.
Centrinis bankas savo rekomendacijoje išaiškino, kad bankai turėtų taikyti neigiamas palūkanas.
Kitaip tariant, mažinti įmokas tiek, kiek priklauso, net jeigu tektų panirti į nuostolius ir susigrąžinti mažiau nei paskolinta.
Tačiau komerciniai bankai neslepia į tokias rekomendacijas nekreipiantys dėmesio. „Neigiamos palūkanos – gana naujas reiškinys finansų rinkoje. Ankstesnės sutartys buvo sudaromos, kai to net nebuvo galima tikėtis.
Šalys sutarties sudarymo metu negalėjo turėti lūkesčių, kad už pasiskolintą pinigų sumą bankai turės mokėti atlyginimą klientui“, – teigė V.Cucėnas.
Teisininkas V.Mizaras stebisi Lietuvos banko pozicija.
“Ji negali būti vertinama vienareikšmiškai. Vodovaujantis šia logika, klientas gali grąžinti mažiau nei pasiskolino, o tai kelia papildomų klausimų, kas yra paskola“, – pastebėjo Vilniaus universiteto profesorius.
Bet kokiu atveju, pasak jo, Lietuvos bankas iškėlė labai įdomų klausimą ir apie jį turi būti daug diskutuojama. „Kaip tai dabar traktuoti? Gal tai jau ne paskola, o dovanojimas?“ – svarstė V.Mizaras.
Žada eiti į teismą
Tačiau tikrai yra klientų, kuriems pavyko išsiderėti itin geras sąlygas.
„Nordea“ atstovas paaiškino, kad jiems palūkanos automatiškai mažinamos iki nulio. Toliau – nė iš vietos.
„Bendroms palūkanoms už paskolą tapus nulinėms, klientai kas mėnesį grąžintų tik kredito dalį be jokių palūkanų“, – aiškino V.Cucėnas.
Beje, Lenkijoje „ING Bank Sląski“ buvo nubaustas 14,6 milijono eurų bauda už tai, kad netaikė neigiamų palūkanų.
„Mes teismuose galėsime remtis kitų ES šalių precedentais, todėl ieškosime teisininkų, kurie mums padėtų priversti banką sumažinti įmokas“, – nenusileido V.Kančauskas.
