Lietuvos bankas: skolininkai gali grąžint mažiau nei pasiskolino

Lietuvos bankas reagavo į lrytas.lt publikaciją, kurioje buvo rašoma apie tai, kad bankų klientai reikalauja sumažinti paskolų įmokas nusmukus EURIBOR.

Grupė „Nordea“ klientų reikalauja, kad bankas įmokas jiems sumažintų iki tiek, kiek sumažėjo palūkanų norma.<br>V.Balkūno nuotr.
Grupė „Nordea“ klientų reikalauja, kad bankas įmokas jiems sumažintų iki tiek, kiek sumažėjo palūkanų norma.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos bankas mano, kad „Nordea“ turi sumažinti paskolų įmokas tiek, kiek būtina pagal sutartį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos bankas mano, kad „Nordea“ turi sumažinti paskolų įmokas tiek, kiek būtina pagal sutartį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 18, 2016, 10:04 AM, atnaujinta Jun 7, 2017, 4:38 PM

Grupė „Nordea“ klientų reikalauja, kad bankas įmokas jiems sumažintų iki tiek, kiek sumažėjo palūkanų norma. Tačiau bankas sutinka sumažinti palūkanas iki nulio ir ne daugiau.

Lietuvos bankas ketvirtadienį pareiškė, kad vartotojams paskolos įmoka turi būti mažinama net ir tuo atveju, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už banko maržą, jei sutartimi nesutarta kitaip.

Tokį sprendimą priėmė Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vartotojų ginčus su „Nordea“.

Sako, kad bankai privalo mažinti įmokas

„Laikytis sutarčių privaloma visoms susitarusioms šalims, taigi ir bankai privalo palūkanas skaičiuoti būtent taip, kaip numatyta sutartyje, net jei tai reiškia, kad paskolos gavėjas grąžina mažiau, nei pasiskolino“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Tačiau „Nordea“ su tuo nesutinka.

„Išeitų, jei pilietis pasiskolino 10 eurų, jis turi sugrąžinti paskolos davėjui ne 10 eurų, o 9 eurus?“ – stebėjosi „Nordea“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas.

Lietuvos banko nuomone, komercinio banko atsisakymas taikyti vartotojui naudingas neigiamas palūkanas vertintinas kaip sutarties sąlygų nesilaikymas.

Ginčai tarp vartotojų ir „Nordea“ kilo dėl to, kad bankas atsisakė taikyti neigiamas palūkanas paskoloms Šveicarijos frankais, kai bazinė palūkanų norma tapo ne tik neigiama, bet ir didesnė už banko maržą. Tais atvejais bankas neigiamas palūkanas prilygino nuliui, nors ginčijamosiose sutartyse su vartotojais dėl to nebuvo sutarta. Savo ruožtu vartotojai reikalavo, kad bankas taikytų visą neigiamų palūkanų dydį ir mažintų grąžintiną paskolos dalį.

Išanalizavęs ginčijamas vartotojų ir „Nordea“ sutartis, šalių argumentus ir kitas aplinkybes, Lietuvos bankas nusprendė, kad banko atsisakymas taikyti neigiamas palūkanas neatitinka šių sutarčių sąlygų ir yra nesąžiningas vartotojų atžvilgiu.

Įpareigojo banką pinigus grąžinti

Lietuvos banko vertinimu, nagrinėtose „Nordea“ su vartotojais sudarytose paskolų sutartyse nustatyta, kad metinė palūkanų norma turi būti skaičiuojama sudedant bazinę palūkanų normą ir maržą. Lietuvos banko nuomone, kai bazinė palūkanų norma tampa neigiama ir didesnė už maržą, jei sutartyje nėra kitokio šalių susitarimo, vartotojui turėtų būti taikomos neigiamos palūkanos, gautos matematiškai sudedant bazinę palūkanų normą ir maržą.

Atitinkamai turėtų būti mažinama bendra mėnesio įmoka, šiuo atveju – grąžintina kredito dalis arba atitinkama pinigų suma turėtų būti grąžinama vartotojui.

Lietuvos bankas įpareigojo „Nordea“ perskaičiuoti pagal sutartį sumokėtas metines palūkanas ir susidariusį skirtumą  grąžinti vartotojams arba įskaičiuoti į mokėtinos įmokos dalį.

Lietuvos bankas dar 2015 m. balandžio mėn. yra paskelbęs poziciją dėl neigiamų palūkanų taikymo. Tuo metu skelbta, jog jei sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad bendros kliento mokėtinos palūkanos apskaičiuojamos kaip fiksuotos maržos ir kintamojo dydžio (pvz., palūkanų normos EURIBOR) matematinė suma ir perskaičiavimo metu pastarasis kintamasis dydis yra neigiamas, bendros mokėtinos palūkanos turėtų sumažėti tuo neigiamu dydžiu.

Vadovaujasi Civiliniu kodeksu

 Pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo, toks centrinio banko sprendimas tėra rekomendacinio pobūdžio. Bankas neprivalo jo vykdyti aklai, tačiau klientai, pasirėmę tokiu išaiškinimu, gali toliau ginčytis ar kreiptis į teismą.

„“Mes vadovaujamės Civiliniu kodeksu, kuris apibrėžia tiek indėlių, tiek paskolų sąlygas. Jame nėra numatyta, kad paslaugos būtų nemokamos. Nėra nei neigiamų palūkanų indėlininkams, nei paskolų gavėjams.

 Interpretuodami kitaip iškraipytume tiek Civilinį kodeksą, tiek kreditavimo sąlygas“, – lrytas.lt aiškino S.Kropas.   Pasak jo, jei „Nordea“ klientai nesusitars su banku ir kreipsis į teismą, galbūt bus šiuo atžvilgiu suformuota teisminė praktika, kuria galima būtų vadovautis ateityje.

 “Aišku, Civilinio kodekso kūrėjai negalėjo numatyti tokio kuriozo, kaip neigiamos palūkanos. Tačiau be teismų praktikos imtis taisyti kodeksą būtų nelogiška, nes kiltų chaosas dėl skirtingų interesų grupių“, – svarstė Lietuvos bankų asociacijos vadovas.

Abiejų pusių argumentai rimti

Advokatų kontoros “GLIMSTEDT“ asocijuota partnerė, advokatė Solveiga Palevičienė mano, kad situacija susidarė nestandartinė ir nevienareikšmė. Pasak jos, tiek Lietuvos banko, tiek „Nordea Bank“ pateikiami argumentai turi svorį ir yra rimti.

„Lietuvos banko pozicija daugiau grindžiama formaliąja teisine logika – sutarčių laisvės bei sutarties privalomumo principais, įpareigojančiais sutarties šalis griežtai laikytis sutarties sąlygų, net jei sutarties vykdymo metu pasikeitė situacija. „Nordea Bank“ pozicija labiau pagrįsta ekonominiais argumentais“, – dėstė advokatė.

„Manytume, kad šioje situacijoje reikia ieškoti tam tikros pusiausvyros tarp ekonominės ir teisinės logikos. Vadovaujantis tiek ekonomine logika, tiek teisės principais, akivaizdu, kad paskolos santykių esmė yra ta, jog naudojimasis banko pinigais, suteikus kreditą, turi būti atlygintinas ir už tai turi mokėti ne paskolos davėjas, bet jos gavėjas.

Taigi, sutarčių aiškinimo požiūriu, Lietuvos banko pozicija bei argumentai dėl būtinybės griežtai laikytis taisyklių, reglamentuojančių atlyginimo už naudojimąsi kreditu tvarką, taikant net ir neigiamas palūkanas, yra pagrįsti tiek, kiek jie nepaneigia tokio pobūdžio susitarimų esmės (prigimties)“, – teigė S.Palevičienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.