Tačiau kaip visa tai veikia?
Viena aktorė užsakydavo reklamas, norėdama įtikinti „Oskarų“ balsuotojus svarstyti jos pasirodymą. Kitam Holivudo prodiuseriui buvo uždrausta dalyvauti „Oskarų“ įteikimo ceremonijoje dėl mėginimo nuteikti prieš konkurentų filmą. Tačiau tai tik du iš daugelio bandymų daryti įtaką Kino meno ir mokslo akademijos nariams, skelbia BBC.
Skaičiuojama, jog Holivudas kasmet „Oskarų“ kampanijoms išleidžia nuo 100 iki 500 milijonų dolerių. Kino studijų vadovai nekalba apie šiuos skaičius, tačiau filmų prodiuseris ir blogeris Stephenas Followsas paviešino tokius anoniminius duomenis.
Jo teigimu, sėkminga geriausio filmo kampanija vertinama maždaug 10 milijonų dolerių.
Reklamos žurnale kaina siekia 72 tūkstančius
„Oskarų“ sezono metu kino kompanijos moka už reklamą komercinėje spaudoje, tokiu būdu tarsi primindamos balsuotojams filmo vertę. Reklama pirmuose žurnalo „Holivudo reporteris“ puslapiuose „Oskarų“ sezono metu gali kainuoti net 72 tūkst. dolerių.
2011 metais aktorei Melisai Leo trūko neužsakyto žiniasklaidos dėmesio, tad ji sumokėjo už savo vaidmens reklamą filme „Kovotojas“.
Tais metais ji laimėjo „Oskaro“ apdovanojimą kaip geriausia antrojo plano aktorė.
Balsuotojus nuolat bandoma papirkti
Egzistuoja „Oskarų“ konsultantai, kurių darbas įtikinti Akademijos narius balsuoti už tam tikrą filmą. Tai – tamsioji „Oskarų“ pusė. Šie žmonės uždirba nuo 10 iki 20 tūkst. dolerių už vieno filmo kuravimą, tačiau jei užsakovo filmas nominuojamas ar laimi „Oskarą“, atlygis gali ir padvigubėti ar net patrigubėti.
Akademijos nariai kviečiami į filmų peržiūras Los Andžele, Niujorke ar Londone. Kino žvaigždės tokiose peržiūrose dažnai pasirodo pačios.
„Konsultantai – gerai mokami publicistai, kurie pažįsta Akademijos narius, žino, kaip prie jų prieiti ir netgi ką jie mėgsta“, – teigia Holivudo reporteris Gaylis Murphis.
Tiesioginis kyšininkavimas, be abejo, yra uždraustas, tačiau balsuotojai teigia gaunantys dovanų, kitų niekučių prieš prasidedant oficialioms nominacijoms. Paskelbus nominacijas, kino studijoms draudžiama rengti filmų peržiūras patiekiant nemokamus užkandžius bei gėrimus. Anksčiau tokios taktikos būdavo dažnokai griebiamasi.
Neigiami komentarai apie konkurentus – įprasti
2010 metais Nikolui Chartje, filmo „Išminuotojų būrys“ prodiuseriui, buvo uždrausta dalyvauti „Oskarų“ įteikimo ceremonijoje, kadangi jis siuntinėjo elektroninius laiškus Akademijos nariams prašydamas palaikyti jo, o ne konkurentų filmą.
„Išminuotojų būrys“ tais metais laimėjo, ir prodiuseris savo statulėlę gavo praėjus mėnesiui po ceremonijos.
Tačiau toks atvejis tikrai nėra vienintelis. Įtariama, jog „Oskarų“ konsultantai gali būti bent iš dalies atsakingi už nuolatinį negatyvių istorijų apie konkurentų filmus srautą spaudoje apdovanojimų sezono metu.
„Lūšnynų milijonieriaus“ filmo kūrėjai buvo apkaltinti įdarbinę vaikus, kuriems mokėjo labai mažai. Filmo „Pusvalandis po vidurnakčio“ kūrėjai buvo kritikuojami dėl kankinimų, smurto skatinimo.
Ar tokia strategija pasiteisina?
„Facebook“ duomenų analitikas Edmundas Helmeris teigia, kad nebūtinai. Jo skaičiavimais, „Oskaras“ už geriausią filmą prideda 3 mln. prie įplaukų už bilietus, tuo tarpu „Auksiniai gaubliai“ pelną padidina 14 mln. dolerių. Tokia tendencija vyrauja todėl, kad „Oskarai“ vyksta apdovanojimų sezono pabaigoje, kai filmai jau kurį laiką būna rodomi kino teatruose.
Parengė Kristina Rancaitė
