Visų pirma, kampanija adresuota senjorams, kurie iš savo kišenės už vaistus primoka daugiausiai.
Sveikatos apsaugos viceministro Valentino Gavrilovo teigimu, ministerijos tikslas – imtis tokių priemonių, kurios padėtų žmonėms išleisti kuo mažiau savo lėšų vaistams. Tam Lietuvoje yra sukurta vaistų kompensavimo sistema, leidžianti pacientui pačiam pasirinkti kokybišką vaistą, kurio priemoka būtų mažiausia.
„Mes kviečiame visus būti racionaliems ir atvykus į vaistinę neatmesti mažiau kainuojančių variantų, o surinkti visą informaciją. Tai padės sutaupyti piliečių pinigus ir jiems panaudoti juos kitur, tai svarbu ir sistemai. Kai yra galimybė pasirinkti, o mes kompensuojame, tai reikia, kad vartotojai rinktųsi pigesnius vaistus ir vaistų gamintojai norės parduoti pigiau“, – sako V.Gavrilovas.
Jo teigimu, ministerijos rūpestis – kad kompensuojamųjų vaistų sąrašai nuolat atsinaujintų ir juose visada būtų pigesnių vaistų pasirinkimo galimybė.
Ragina nemokėti už gražesnę dėžutę
212,6 mln. eurų – tiek pernai metais išleista vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, o pacientų priemokos sudarė 54 mln. eurų. Jei visi pacientai būtų rinkęsi pigesnius vaistus, priemokų suma galėjo būti dukart mažesnė – 27 mln. eurų.
Kainų ir klasifikacijų departamento direktorius, laikinai vykdantis VLK direktoriaus funkcijas, Gintaras Kacevičius teigia, jog apie vaisto pasirinkimo galimybę pacientą turi informuoti gydytojas ir vaistininkas, pastarasis netgi privalo parodyti vaistinės monitoriaus ekrane visus turimus vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga.
„Raginame pacientus vaistus rinktis išmintingai – pasitarus su gydytoju, vaistininku, pirkti tuos, kurių priemoka mažesnė. Jei vaistų savybės vienodos ir skiriasi tik kaina bei pakuotė, kam mokėti už kitokios spalvos dėžutę“, – sako G.Kacevičius.
VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė teigia, jog žmonės klysta, manydami, kad pigesni vaistai yra blogesnės kokybės. Tai – mitas, kadangi visiems vaistams yra taikomi tie patys kokybės reikalavimai.
„Veikliosios medžiagos kiekis vaistuose yra toks pats ir jie gydo taip pat. Kartais tie patys vaistai – ir pigūs, ir brangūs, gaminami tuose pačiuose fabrikuose, tik pakuojami į skirtingas pakuotes. Gydo ne pagalbinės medžiagos, kurios gali skirtis, gydo ne pakuotės spalva, forma, gydo vaisto veiklioji medžiaga“, – tikina K.Garuolienė.
40 proc. gyventojų vartoja kompensuojamuosius vaistus
Vyresni negu 65 metų pacientai įsigydami kompensuojamuosius vaistus vaistinėse primokėjo apie 30 mln. eurų – 57 proc. visos sumos.
„Jei šios amžiaus grupės pacientai rinktųsi ne brangiausius, o pigiausius kompensuojamus vaistus, priemokoms sutaupytų apie 15 mln. eurų“, – sako VLK direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė.
Šiuo metu Lietuvoje 1,2 mln. pacientų (40,5 proc. šalies gyventojų) vartoja kompensuojamuosius vaistus. Apie 400 tūkst. tokių pacientų yra vyresni nei 65 metų. Vien jiems skirtų vaistų kompensavimui pernai buvo išleista apie 77 mln. eurų.
Reklamos kampanijos „Būk protingas, nepermokėk už vaistus“ metu bus kuriami vaizdo, audio klipai. Jie bus transliuojami didžiausiuose žiniasklaidos kanaluose, taip pat viešąjame transporte. Bus bendradarbiaujama su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, bibliotekomis.
Pagrindinis socialinės reklamos kampanijos personažas – pensininkas Vydas (aktorius Aistis Mickevičius) savo pavyzdžiu parodys, kad protingai pasirinkę vaistus senjorai sutaupytus pinigus gali panaudoti sveikatingumo reikmėms.
