Sostinės taksi verslo išvilkti į dienos šviesą nepavyksta net tikrintojų armijai. Atrodė, kad demaskavus per 2 mln. eurų mokesčių nesumokėjusias įmones padėtis pasikeis. Kur tau!
Iš vairuotojo sulaukti kvito kelionės pabaigoje – tas pat, kaip pamatyti sniegą vasarą.
Kodėl kaimyninės Latvijos mažame miestelyje taksistas spausdintuvu išspausdina kvitą ir bruka keleiviui, nori jis to ar ne, o Vilniuje net paprašęs to popierėlio negausi?
Tikrintojai skėsčioja rankomis ir pripažįsta, kad tai didžiausia problema.
Tai liudija ir „Sostinės“ žurnalistų kelionės – per penkias pastarąsias iš jų kvito niekas net nepasivargino pasiūlyti.
Lobo septynerius metus
Šią savaitę taksi šešėlinio verslo organizatoriai ir dalyviai stojo prieš Vilniaus apygardos teismą. 27 asmenims ir 22 bendrovėms pareikšti kaltinimai dėl galimo sukčiavimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Dauguma mokesčius slėpusių taksi bendrovių veikia iki šiol, o kai kurios sugebėjo nusikalstamą veiklą vykdyti net nuo 2005 iki 2012 metų.
Nors mokesčių inspektoriai grasina didžiulėmis baudomis nesumokėjus keliasdešimt eurų mokesčių, taksistai taip organizavo įmonių veiklą, kad valstybei mokėtų kuo mažesnius mokesčius arba iš viso jų nemokėtų prisidengdami nepelninga veikla.
Prašymas labai nustebino
Ši skambiai pradėta byla dar laukia atomazgos. O „Sostinei“ per mėnesį nepavyko nė karto gauti net ranka surašyto kelionės kvito, tad galima įtarti, kad mokesčiai sėkmingai slepiami toliau.
Už kelionę iš Ukmergės gatvės į Lazdynus savaitgalį taksi skaitiklis parodė 4,37 euro.
Kelionės metu taksistas aiškino, kaip juos apiplėšinėja kas netingi: kiek daug ir dažnai tenka mokėti už automobilių techninę apžiūrą, kaip, vairuotojo žodžiais, kažkoks asilas sugalvojo, kad būtina pakeisti kabelius, prijungtus prie skaitiklių.
Malonus bendravimas baigėsi paprašius kvito.
„Tai reikėjo dispečerei sakyti, būtų atsiuntusi kitą mašiną“, – atrėžė taksistas, tačiau kvito nė nemanė duoti.
Latvijoje – kita tvarka
Skrunda – Latvijos miestelis tarp Rygos ir Liepojos, kuriame tėra vienas taksi automobilis.
Mane praėjusį lapkritį veždamas taksistas Janis Altenbergas prisiminė, kad prieš porą dešimtmečių Skrundoje buvo bent dešimt jo profesijos atstovų, prieš porą metų jų buvo likę du, o dabar jis – vienintelis.
Dideliu uždarbiu latvis pasigirti negalėjo, bet prie pensijos prisiduria.
Skrundos taksistas nustebino. Pasirodo, nuslėpti mokesčių jis neturi jokių galimybių. Į saloną įlipus keleiviui ir pajudėjus pradeda veikti, J.Altenbergo žodžiais, automobilio smegenys.
Jų veikla atsispindi spausdintuvo išspausdintame kvite. Jame aiškiai nurodyti visi tarifai, automobilio numeris, kada keleivis įlipo ir išlipo, kiek laiko ir kilometrų važiavo.
„Net jeigu ir norėčiau, tų smegenų nepavyktų išjungti“, – šypsojosi kone per jėgą kvitą brukdamas taksistas. Tačiau tokia taksistų kontrolė Vilniuje – dar neatrasta žemė.
Algas moka vokeliuose
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis pripažino, kad taksi verslas iki šiol pasižymi didele pajamų slėpimo ir mokesčių vengimo rizika.
Štai praėjusiais metais mokesčių inspektoriai sostinės taksi įmones ir taksistus krėtė net 99 kartus. Po patikrinimų už pažeidimus surašyti 72 protokolai, nustatyta nesumokėtų mokesčių suma siekė 247 tūkst. eurų.
Per reidus pavyko išsiaiškinti tris atlyginimų mokėjimo vokeliuose atvejus. Į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio suma – 129 tūkst. eurų.
2014 metais skaičiai buvo dar įspūdingesni – 110 patikrinimų, per juos išdalinti 75 protokolai, o nesumokėtų mokesčių suma – beveik 453 tūkst. eurų. Vokeliuose – dar 334 tūkst. eurų.
Lengvai pasiduoti nenori
Skaidriau imančios dirbti taksi įmonės Vilniuje sutinkamos nedraugiškai.
Nieko keisti nepageidaujantys taksistai pradėjo aiškintis, ar „Sostinė veža“, taip pat „Uber“ ir kitos įmonės, pavyzdžiui, „eTaksi“, kurių vairuotojus galima išsikviesti per mobiliąsias programėles, dirba legaliai.
Skaičiuojama, kad tokios įmonės sostinėje jau užėmė trečdalį rinkos.
Dabar Vilniuje yra apie tūkstantį „klasikinių“ taksi vairuotojų, o dar 1,5 tūkst. asmenų, teikiančių taksi paslaugas, – „Uber“ ir kitų įmonių vairuotojai, kuriuos galima išsikviesti turint programėles telefonuose.
Tačiau senieji taksistai neketina lengvai pasiduoti ir iš valdžios reikalauja, kad visiems vairuotojams būtų keliami vienodi reikalavimai, pavyzdžiui, dėl automobilių techninės apžiūros, vairuotojo kvalifikacijos egzaminų, automobilio apipavidalinimo.
Naujovė greitai plinta
Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovo Ričardo Kriukovo pavardė minima garsiojoje mokesčių slėpimo byloje.
Jis širdo, kad „Uber“ pėdomis seka ir lietuviškos įmonės.
„Kadangi kai kam galima, greitai tą mintį pasigavo ir kiti. Pradėjo imituoti taksi veiklą. Kai duodi tokią nišą, kur galima įlįsti be jokių reikalavimų, tai greitai plinta“, – piktinosi jis.
Vilniuje prieš krizę buvo 1,4–1,5 tūkst. taksi automobilių, o dabar – net 2,5 tūkst.
Lietuviškos įmonės nuo „Uber“ skiriasi tik tuo, kad su jų vairuotojais galima atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Visas jas lengviau kontroliuoti nei „klasikinius“ taksistus, nes elektroninėje erdvėje pateikus užsakymą mokesčių nebenuslėpsi.
Dažniausiai randa netvarkingus skaitiklius
Praėjusiais metais Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai surašė 211 administracinių teisės pažeidimų protokolų dėl taksi paslaugų teikimo be leidimo (bauda nuo 144 iki 579 eurų).
2014 metais buvo surašyti 172 tokie protokolai. Šiemet per du mėnesius jau nustatyti 42 atvejai, kai veikla buvo vykdoma neįsigijus licencijos, ir 51 Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių pažeidimo atvejis.
2015-aisiais surašytas 591 protokolas dėl minėtų taisyklių pažeidimo.
Apie pusę surašytų protokolų – dėl taksi paslaugų teikimo neturint skaitiklio arba jo neįjungus.
Pasitaikė atvejų, kai skaitikliai neveikė arba neatitiko reikalavimų. Už tai gresia nuo 57 iki 144 eurų bauda. 2014 metais dėl taisyklių pažeidimo surašyti 545 protokolai, iš jų 146 – dėl pažeidimų, susijusių su skaitikliais.
