O investuotojo, kurį turkai praminė „Herif“ (bičas) aktyvumas vis didėja.
Turgay`us Ozaneris ir jo partneriai iš kompanijos „Istanbul Portfolio“ plušėjo keletą mėnesių, stengdamiesi surinkti visą informaciją apie paslaptingąjį biržos maklerį, tačiau jiems nepavyko atidengti paslapties šydo, informuoja agentūra „Bloomberg“. Pavyko tik nustatyti, kad „Dude“ susijęs su brokerine kompanija „Yatirim Finansman“, kuri per pastarąjį pusmetį tapo vienu iš stambiausių lošėjų biržoje.
„Niekas nežino nieko tikro, – sakė T.Ozaneris savo biure vaizdingoje vietoje ant Bosforo kranto. – Ir tai yra Turkija, kur paprastai mes visi žinome, kas vyksta.“
Agentūros duomenimis, mažiausiai vieno iš Europos bankų klientai atsisakė vadinamųjų trumpalaikių pozicijų (spekuliacinio pobūdžio, kai paprastai kiekvienam sandoriui panaudojama dalis spekuliacinio kapitalo, siekiant gauti pelno iš trumpalaikio kainų svyravimo. – Red.) sandoriuose dėl Turkijos akcijų pirkimo-pardavimo, kai priėjo išvados, jog tas investuotojas naudoja algoritminę sistemą (kitaip dar vadinamą juodosios dėžės arba automatizuotos prekybos sistema. – Red.), pagal kurią sprendimai dėl sandorių sudarymo priimami pagal sudėtingas formules, tuo tarpu kiti verteivos vengia šios rinkos, kol negaus daugiau informacijos apie paslaptingąjį spekuliantą, sakė agentūrai gerai informuotas šaltinis.
„Bičas“ šiemet padėjo padidinti vidutinę dienos prekybos apimtį Stambulo vertybinių popierių biržoje (Borsa Istanbul, BiST) beveik 8 procentais, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Varšuvoje prekybos apimtis sumažėjo 15 proc. o Maskvoje ji smigo žemyn 27 procentais.
„Bloomberg“ duomenimis, „Borsa Istanbul 100 Index“ dabar 13 proc. aplenkė Maskvos tarpbankinės valiutų biržos (rus. ММВБ, angl. MICEX) ir Varšuvos WIG20 indeksus. Pasak T.Ozanerio, slaptasis pirkėjas iš esmės „daro rinką“.
Apžvalgininkai pastebi, kad tokių stambių ir įtakingų lošėjų atsiradimas nėra retenybė besivystančiose rinkose, ypač tokiose šalyse kaip Turkija, kurios yra priklausomos nuo užsienio kapitalo įplaukų, tačiau niekas Stambule nematė nieko panašaus.
„Tai galingas bulius porceliano parduotuvėje“, – sakė fondų valdytojas Keremas Baykalas, kuris prižiūri apie 610 milijonų dolerių kompanijoje „Ak Portföy Yönetimi A.Ş“. „Jo kišenės gilesnės nei kieno nors kito šiame žaidime ir jis gali stumti rinką į bet kurią pusę“.
Iš tiesų, pasak „TEB Invest/BNP Paribas“ investicijų stratego Işıko Ökte, didesnis klausimas yra ne kas yra tas „bičas“, o kas kas po juo slepiasi.
Vienas dalykas, dėl kurio sutaria brokerinės kompanijos – tai mokėjimas panaudoti vadinamąja aukšto dažnio prekyba (angl. High Frequency Trading arba HFT) užsiimančius spekuliantus – firmas, kurios savo prekybos idėjoms įgyvendinti pasikliauna algoritmais, o ne žmonėmis.
„Borsa Istanbul“ šių metų pabaigoje perkėlė savo serverius į naują duomenų apdorojimo centrą, tikėdamasi atitraukti verslo įmones nuo automatizuota prekyba užsiimančių biržos maklerių, kol jos atnaujins savo ilgai lauktą IPO (pirminį viešą akcijų siūlymą visuomenei). HFT firmos dažnai stato savo serverius tame pačiame centre, kad galėtų kuo greičiau jungtis prie biržos kompiuterių.
I. Ökte sakė esąs įsitikinęs, kad nežinomas investuotojas elgiasi būtent taip.
„Šis algoritminis vyrukas tiesiog atrado naują rinką ir užsiima savo „šou“, kadangi nėra pakankamai konkurentų, bet jie atsiras, – sakė I. Ökte. – Mes esame labai ankstyvoje stadijoje, tačiau iš išsivysčiusių rinkų patirties žinome, kad mašinos visada laimi šį žaidimą.“
Parengė Leonas Grybauskas
