Pasak susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, Lietuvai svarbu, kad ES ypatingą dėmesį skiria transeuropinio transporto tinklo infrastruktūrai modernizuoti.
„Patogiam ir saugiam eismui visoje tarptautinėje „Via Baltica“ trasoje užtikrinti būtinas kiekvienos šalies, per kurią ji eina, indėlis. Bendros šalių pastangos ir ES investicijos turės didelės įtakos geresniam Baltijos regiono susisiekimui su Vidurio ir Vakarų Europa“, – sakė ministras.
Minėtu EK sprendimu dešimčiai magistralių rekonstrukcijos projektų Lenkijoje įgyvendinti skirta 3,3 mlrd. eurų ES investicijų. Jas panaudojant kaimyninėje valstybėje iš viso bus nutiesta ar rekonstruota apie 330 km greitkelių, iš jų 45 km – magistralėje „Via Baltica“.
Atsižvelgiant į magistralės „Via Baltica“ svarbą ir sudėtingas eismo sąlygas, Lietuvos teritorijoje šiam keliui modernizuoti 2014-2020 m. numatoma skirti didelę dalį šiuo laikotarpiu Lietuvos keliams numatytų ES sanglaudos ir CEF fondų lėšų. Magistralės dalyje Kaunas-Marijampolė kelias bus praplatintas iki 4 eismo juostų: jau šiais metais bus baigti darbai kelio ruože nuo 17,34 km iki 23,40 km, 2018 m. – ruože nuo 35,40 km iki 45,15 km.
Šiems magistralės platinimo darbams numatoma panaudoti apie 77 mln. eurų ES investicijų. Taip pat planuojama rekonstruoti „Via Baltica“ priklausantį Panevėžio aplinkkelį, magistralės dalies Panevėžys-Aristava-Sitkūnai ruožus. Numatomi ir smulkesni eismo saugos gerinimo darbai – naujai susidariusių „juodųjų dėmių“ ir kitų avaringų ruožų inžinerinis tobulinimas.
