lrytas.lt su R.J.Dagiu kalbėjosi apie šias problemas ir galimus jų sprendimo būdus.
- Kokia būtų nauja pensijų apskaičiavimo tvarka?
– Siūlau pataisų paketą, kuris išspręstų pensijų nuvertėjimo klausimą. Valstybė garantuotų, kad vidutinės pensijos, palyginti su vidutine alga, nenuvertėtų iki tam tikros ribos.
Šiuo metu pensija sudaro 36 proc. vidutinės algos. Jeigu „Sodrai“ neužtektų pinigų įsipareigojimams vykdyti, reikiamą sumą duotų valstybės biudžetas.
Šiuo metu pensijos santykinai mažėja, jos mažės ir iki 2035 metų. Manau, kad po dvidešimties metų jos bus susitraukusios, ir tesudarys 24 procentus vidutinės algos.
- Koks turėtų būti pensijų ir algų santykis?
– Dar 2013 metais gairėse buvome nurodę, kad jos turi siekti 40 procentų algos.
Aš asmeniškai siūlyčiau laikytis šios ribos, bet tai spręs Seimas. Viskas priklausys nuo ekonomikos, skaičiavimų. Seime nesame dauguma, kad galėtume tai lemti.
- Dėl kokių priežasčių kinta algų ir pensijų santykis?
– Pagrindinis veiksnys – blogėjanti demografinė padėtis. Šiuo metu du darbingi žmonės išlaiko vieną pensininką, 2035 metais šis santykis bus toks, kad vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką. Natūralu, kad sumažės vidutinė pensija.
„Sodros“ pajamos priklauso nuo vidutinio dirbančiųjų uždarbio, o gairėse kaip papildomas šaltinis nurodomas turto ir pajamų apmokestinimas, kuris leistų pekelti pensijų mokėjimo naštą ant valstybės pečių.
- Bet tokiu atveju pradėtų kilti ir mokesčiai?
– Be abejonės, jeigu nepavyks įveikti demografinės senėjimo tendencijos ir silpninsime šeimą, socialinėms problemoms teks didesnė mokestinė našta – senoje visuomenėje išlaidos neišvengiamai augs.
Vienintelis sprendimo būdas – didinti gimstamumą ir susigrąžinti emigravusią darbo jėgą.
Tačiau reikėtų, kad grįžtų apie 420 tūkstančių emigrantų ir dar sąlygos, kad jie visi dirbs.
- Augant pensijoms, turės augti ir mokesčiai. Ar tai nepaskatins dar didesnės emigracijos?
– Mes nedidiname pensijų, jos nuvertėja. Vidutinė alga auga greičiau už pensijas. Kas norės gyventi visuomenėje, kur pensija sieks ketvirtadalį algos? Tai skatins emigraciją ir visi važiuos užsidirbti pinigų.
Čia ne užburtas ratas. Tai – praraja, kuri dar labiau gilinama.
- Kaip tuomet vertėtų stabdyti emigraciją?
– Nereikia priimti įstatymų, kurie ją skatina.
Reikia sukurti tokias sąlygas, kad naujos šeimos leistų šaknis čia, – siektų grįžti ir kurti gyvenimą Lietuvoje.
Reikia skatinti verslą, kuris susigrąžina išvažiavusią darbo jėgą. Nieko naujo nesugalvosi, visi taip daro ir mums reikia daryti.
- O kaip skatintumėte gimstamumą?
– Šeimos turi būti labiau gerbiamos, socialiniai klausimai turi būti palankūs šeimoms: padidinkime už vaikus skiriamų pinigų sumas, užtikrinkime būstus naujoms šeimoms.
Kaip galima įleisti šaknis valstybėje, kuri nesuteikia šeimai elementarios pagalbos? Todėl kasdien Lietuva praranda 120 žmonių.
- Ar tikrai mažos pensijos skatina jaunų žmonių emigraciją?
– Emigracijos priežastys įvairios, tarpusavyje susijusios. Jaunimas girdi, ką kalba garbingo amžiaus žmonės, jie nėra izoliuoti vieni nuo kitų. Girdi, kad čia nesaugu, nėra ateities. Ir išvažiuoja. Juk nesaugioje aplinkoje ir vaikai negimsta.
Tokias pat problemas sprendžia visi kaimynai, Vokietija – taip pat. Pensijos keliamos net ir medicinos sričių sąskaita. Nes pensijos suteikia socialinį saugumą.
