Obligacijos yra Kaliningrado srities vyriausybės vertybiniai popieriai. Emitentu įvardijama Srities finansų ministerija. Obligacijų cirkuliacija vyks be apribojimų. Jų savininkais galės būti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Numatoma išleisti vidutinio laikotarpio (nuo 1 iki 5 metų) ir ilgojo laikotarpio (nuo 5 iki 7 metų) obligacijų. Finansų ministerijai suteikiama teisė jas išpirkti iki išpirkimo termino.
Dėl obligacinės paskolos pirmą kartą pernai, lapkričio mėnesį, užsiminė Kaliningrado srities finansų ministras Viktoras Porembskis, pristatydamas 2016 metų srities biudžeto projektą. „Mes iš pat pradžių galvojome, kad pirmiausia dėsime viltis į vidaus investuotojus. Mes išmėginsime, kaip tai suveiks mūsų rinkoje. Tai numatyta ne vieneriems metams“, – aiškino jis.
Vyriausybė tikisi, kad obligacinė paskola padės bent dalinai sumažinti skolinimosi iš komercinių bankų apimtis. Pasak V.Porembskio, 2016 metais sritis pasieks komercinių paskolų ribą – 9,3 mlrd. rublių, kai „lubos“ yra 9,37 mlrd. rublių (Rusijos CB nustatytas kursas: 1 euras = 74,6578 rub.) . Šios „lubos“ nustatytos susitarime dėl biudžetinių kreditų skyrimo regionui.
Anksčiau srities Finansų ministerija atsisakė atskleisti, kokias konkrečiai išlaidas planuojama finansuoti iš 1 mlrd. rublių (apie 13,45 mln. eurų) obligacinės paskolos 2016 metais. Atsakydamas į oficialų laikraščio „Dvornik“ užklausimą finansų ministras V.Porembskis teigė, kad planuojamos pritraukti obligacinės paskolos „paskirtis yra tikslinė: finansuoti srities biudžeto deficitą, nesusiejant su išlaidų įsipareigojimais“.
Portalo „rugrad.eu“ komentatoriai į šią informaciją reaguoja kandžiai. „Išleis 50 metrų rulonėlius su apelsinų ir citrinų kvapu?“ – išreiškia savo požiūrį vienas. „Kur užimti eilę? Duoti ne daugiau kaip po dvi į rankas!“ – šmaikštauja kitas. O trečias rašo: „Visiškai prasti popieriai su pinigais srities ižde, jeigu jau išleidžia į apyvartą šiuos saldainių popierėlius. Tik klausimas, kas juos pirks. Sovietijoje tas obligacijas duodavo vietoje atlyginimo, tikriausiai toks likimas ir laukia Kaliningrado biudžetininkų... Sąžiningiau būtų išleisti loterijos bilietų – ten nors šioks toks, kad ir menkutis šansas laimėti“.
Ir iš tiesų, vyresnės kartos žmonės dar prisimena, kaip ir pas mus, okupuotoje Lietuvoje, tėvai ir seneliai ne vienerius metus dalį atlyginimo gaudavo vadinamosiomis valstybinės paskolos obligacijomis, kurias buvo žadama išpirkti.
Šios obligacijos gyventojams per prievartą buvo brukamos nuo 1941 metų birželio mėnesio. Žmonės jų buvo sukaupę ištisus pundus. Bet išpirkimo terminas vis buvo atidedamas geresniems laikams, svajojant sulaukti šviesaus komunizmo rytojaus, kai pradės tekėti pieno upės. Upių vanduo pienu nevirto, infliacija ir piniginės reformos obligacijas pavertė beverte šiukšlių krūva, ir vaikai su jomis žaisdavo kaip su saldainių popieriukais.
Tiek senųjų Karaliaučiaus krašto gyventojų, tiek su Stalino saule atkeliavusių kolonizatorių palikuonys, sprendžiant iš komentarų, to nepamiršo ir vargu ar lips ant grėblio.
Parengė Leonas Grybauskas
