Viso pasaulio milijardieriai įsitvirtino Londono liukso klasės nekilnojamojo turto rinkoje, patys dažniausiai išlikdami šešėlyje. Per 350 tūkst. namų ir butų geidžiamiausiuose ir prestižiškiausiuose miesto rajonuose yra investuotojų užsieniečių rankose.
Štai JAE šeichas Khalifa, pasak kai kurių šaltinių, turi mieste prie Temzės nekilnojamojo turto už 1,2 mlrd. svarų sterlingų (daugiau kaip 1,5 mlrd eurų). Pakistano prezidentas ir Nigerijos politinės grietinėlės atstovai investavo savo pinigus į Londono „betoną“ per fiktyvias Panamos kompanijas.
Nuo to laiko, kai praėjusios savaitės pradžioje žurnalistų grupė paviešino vadinamuosius Panamos dokumentus, gautus iš šios šalies advokatų kontoros „Mossack Fonseca“, visi tik ir kalba apie mokesčių rojų šioje mažoje Centrinės Amerikos šalyje, o apie Jungtinę Karalystę šia prasme negirdėti praktiškai nieko. Ir labai keista, įsitikinę žurnalistai. „Europos Sąjunga Didžiosios Britanijos asmenyje įsigijo „paradines duris“ į mokesčių rojų – lengvatinio apmokestinimo zonas“, – teigia Karstenas Randtas iš avokatų kontoros „Flick Gocke Schaumburg“.
Apie Jungtines Valstijas ryšium su šiais skandalais irgi neužsimenama. „Ir taip yra nepaisant to, kad tokiose valstijose kaip Delaveras yra daugybė lengvatinio apmokestinimo bendrovių (LAB), kurios patenka tarp tipinių verslo organizavimo modelių. Be to, jau ne pirmus metus amerikiečiai, darydami ekonominį spaudimą, verčia kitas valstybes atskleisti visą užsienyje esančių JAV piliečių finansinę ir mokestinę informaciją. O patys dalintis tokiais duomenimis neskuba“, – sakoma straipsnyje.
„Jeigu man reikėtų slėpti pinigus, aš vežčiau juos į Jungtines Valstijas“, – sako pinigų plovimo ekspertas Jasonas Sharmanas. Šis Australijos valstybinio universiteto (Griffith University) politikos mokslų profesorius jau daugelį metų užsiima pinigų plovimo schemų analize. Ir netgi jis yra apstulbintas vadinamųjų pašto dėžučių (kitaip tariant, fiktyvių bendrovių. – Red.) skaičiaus mokesčių rojuose, kurios nori pasislėpti nuo mokesčių inspekcijų ar kitų teisėsaugos institucijų. Iki šiol mūsų supratimas apie šios problemos mastą buvo miglotas. „Niekas negalėjo tiksliai žinoti, – sako profesorius. – Dabar žinome“. LAB skaičius pasaulyje prasideda nuo dviejų milijonų. Panamos bendrovė „Mossack Fonseca“ teikė teisinę pagalbą daugiau kaip 200 tūkstančių tokių bendrovių.
Įsiplieskus skandalui po „Panamos dokumentų“ paviešinimo daugelio šalių vyriausybės pareikalavo padidinti spaudimą viso pasaulio mokesčių rojams. Pasak straipsnio autorių, kalbama apie finansų reguliavimo standartų sugriežtinimą. Ir netgi jeigu šiandieną visi kalba apie Panamą, tai problemos sprendimo raktas yra ne ten, o Jungtinėse Valstijose.
„Tačiau JAV – ne Šveicarija“, – tiksliai savo mintį formuluoja vienas Vokietijos vyriausybės atstovas. Politikas turi omenyje, kad JAV nenoriai bendradarbiauja sprendžiant tokio pobūdžio klausimus. O ir britai neleidžia diktuoti jiems, ką daryti ir ko nedaryti, pažymi straipsnio autoriai.
„Jungtinė Karalystė traukia turtingus investuotojus, kurie siekia anonimiškai apsaugoti savo kapitalą ne tik įsigydami nekilnojamojo turto gardžiuose Londono rajonuose: būtent užsieniečiai čia naudojasi ne šiaip patraukliomis, o tiesiog rojaus sąlygomis apmokestinimo požiūriu. Visų pirma, kalbama apie patį Londoną“, – sakoma straipsnyje.
Tas, kas registruoja metropolyje prie Temzės savo gyvenamąją vietą, moka mokesčius tik nuo pajamų, gautų Didžiosios Britanijos teritorijoje. Neretai pinigai atsiduria finansinėse struktūrose, kurios yra tik čia: tai britų patikos fondai, kurie leidžia išlaikyti anonimiškumą.
„Durys į mokesčių rojaus juodąją skylę yra Londone“, – konstatuoja Michaelis Weberis Blankas, Hanoveryje įsikūrusios advokatų kontoros „Brandi“ mokesčių ekspertas. Būtent iš Londono turtingi žmonės be vargo gauna prieigą prie mokesčių rojaus, pirmiausia Mergelių salose.
Kaip pažymi Andreas Peichlas iš Europos ekonominių tyrimų centro (Zentrum für Europäische Wirtschaftsforschung – ZEW), tokia padėtis leidžia Londonui sustiprinti savo finansines pozicijas, užtikrinant darbo vietas šalies viduje. „Todėl Didžioji Britanija yra nesuinteresuota mokesčių rojams, esantiems jos įtakos sferoje, išmušti pagrindą iš po kojų“.
Vokietijos politikai vis garsiau reikalauja iš britų aiškių sprendimų, tęsia žurnalistai. „Jeigu Davidas Cameronas nori, kad į jį būtų rimtai žiūrima tiek kaip į asmenį, tiek kaip į politiką, kovojantį su mokestiniais sukčiavimais ir mokesčių vengimu, Didžioji Britanija privalo kuo skubiau atsikratyti savo pačios landų“, – sako Vokietijos socialdemokratų partijos ir Bundestago narys, finansų ekspertas Carstenas Schneideris.
Neskaidrios kompanijų struktūros, deramo už jų stovinčių asmenų tikrinimo nebuvimas, įtartinos nekilnojamojo turto įsigijimo schemos – su visomis šiomis problemomis susiduria valdžios institucijos ir Majamyje, ir Manhetene.
Kovos su finansiniais nusikaltimais tinklas prie JAV iždo departamento (Financial Crimes Enforcement Network – FinCEN) šių metų sausio 13 dieną pareiškė apie ketinimą įpareigoti draudimo bendroves atskleisti prabangių namų ir butų savininkų pavardes, jeigu jų pirkimas įformintas LAB vardu. Nuo kovo mėnesio priežiūros institucijos pradėjo vykdyti prabangaus nekilnojamojo turto anoniminių pirkėjų susekimo ir identifikavimo operacijas. JAV iždo departamentas būgštauja, kad korumpuoti valdžios atstovai ir visame pasaulyje veikiantys nusikaltėliai investuoja „nešvarius pinigus“ į nekilnojamąjį turtą, paversdami juos „švariais“.
Pasak FinCEN direktorės Jennifer Shasky Calvery, 78 proc. prabangaus nekilnojamojo turto Jungtinėse Valstijose įsigyjama imant banko paskolą, o pirkėjas privalomai tikrinamas. 22 proc. sandorių sudaroma atsiskaitant grynaisiais.
„Už grynuosius pinigus brangų nekilnojamąjį turtą paprastai perka korumpuoti politikai, narkotikų baronai ir kiti nusikaltėliai“, – paaiškino J.S.Calvery ir jos kolegos. Problema ta, sako straipsnio autoriai, kad visoje Amerikoje uždrausti tokias LAB neįmanoma. B.Obamos administracija pasisako už šios priemonės taikymą, tačiau Kongresas ir kai kurios valstijos priešinasi. Artėjant rinkimams JAV ši tema skubos tvarka negvildenama, kadangi rezultatas nežinomas.
Kaip ten bebūtų, vokiečiai irgi neturi riesti nosies ir į kitas šalis žiūrėti iš aukšto: milijardai eurų išplaunama ir Vokietijoje, pastebi straipsnio autoriai.
„Įtarimą keliančių atvejų skaičius pastaruoju metu žymiai išaugo: 2014 metais tarptautinei organizacijai – Finansinės žvalgybos grupėms (Financial Intelligence Units) buvo perduota 24 tūkst. pranešimų apie tokius atvejus, tuo tarpu 2003 metais tokių pranešimų perduota 6602. Tad po 10 metų pranešimų apie įtartinus sandorius padaugėjo beveik keturis kartus. Ekspertai praneša, kad neoficialiais duomenimis išplaunamos sumos gali siekti 100 mlrd. eurų ir daugiau per metus.
Pasak Vokietijos federalinės žemės Šiaurės Reino-Vestfalijos finansų ministro Norberto Walterio Borjanso, derybos dėl įstatymų sugriežtinimo šioje srityje buksuoja, teigiama straipsnyje.
Būtina „sukurti efektyvią priežiūros instituciją, kuri sektų pinigų plovimą ne finansų sektoriuje“, įsitikinęs Sebastianas Fiedleris, Vokietijos kriminalinės policijos darbuotojų sąjungos vadovo pavaduotojas. Bet pirmiausia būtina, kad Vokietija įpareigotų turtingus investuotojus įrodyti, jog lėšos gautos teisėtai – kaip tai vyksta kitose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje ir Nyderlanduose, sako pareigūnas.
Parengė Leonas Grybauskas
