Banko „Swedbank“ Finansų institutas šeštą kartą atliko Lietuvos savivaldybių lyginamąją analizę. Jos išvados neprognozuoja juodų debesų Kauno padangėje, o bene didžiausia problema išlieka gyventojų skaičiaus mažėjimas. Ateityje ji tik didės, rašo „Lietuvos rytas“.
Nors Kauno rajonas ir miestas buvo tarp pirmaujančių šalyje pagal naujagimių skaičiaus augimą, ši aplinkybė menkai pagelbėjo. Kauno rajono gyventojų skaičius per metus padidėjo 1093, o mieste jų sumažėjo triskart – net 3688.
Pokyčiams įtakos turėjo ne tik gimstamumas, bet ir emigracija – vien iš Kauno per metus emigravo 4400 žmonių.
Gerų žinių daugiau. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Odeta Bložienė paskelbė, kad Kauno apskritis yra tarp sparčiausiai augančių ir dar nepanaudojo viso savo potencialo.
„Didėja atlyginimai, mažėja nedarbas ir socialinių išmokų gavėjų skaičius“, – vardijo finansų ekspertė.
Kaunas pateko tarp dešimties visos šalies centrų, kuriuose vidutinis darbo užmokestis yra didžiausias ir viršija šalies vidurkį. Pernai jis siekė 592,6 euro ir per metus padidėjo 6,3 proc. Kauno rajone augimas viršijo net 10 proc., tačiau pats vidurkis siekė 533,3 euro.
Per metus smarkiai sumažėjo ir darbo ieškančių žmonių skaičius. Pernai nedarbas Kaune siekė 7,3 proc. (sumažėjo 11 proc.), Kauno rajone – tik 6,6 proc. (sumažėjo 14 proc.). Šalies vidurkis – 8,7 proc.
Gerėjanti gyventojų finansinė situacija lėmė ir socialinių pašalpų gavėjų mažėjimą. Kaune jų sumažėjo 19,32 proc., pakaunėje – 21,54 proc.
„Nepaisant kai kurių pesimistinių rodiklių, pavyzdžiui, gyventojų skaičiaus mažėjimo, emigracijos, Kauno apskritis turi visas prielaidas augti ir šiais metais. Vertinant darbo užmokesčio vidurkį, pragyvenimo kainą, nedarbo lygį, Kauno apskritis yra vienas patraukliausių regionų dirbti, kurti ir plėtoti nuosavą verslą.
Labiausiai tikėtina, kad panašius ar dar didesnius augimo tempus pramoniniai apskrities miestai turėtų išlaikyti ar netgi padidinti“, – spėjo O.Bložienė.
