Paklaustas, ar geriau verta siekti tapti giliu specialistu, ar – stengtis išlikti universaliam, L. Kontrimas atsako: „Tie, kas siekia tapti specialistais vienoje srityje, tačiau toje srityje ne „pasilaidoja“, o išlaiko galvą virš horizonto, anksčiau ar vėliau taps universaliais“.
– Moksleiviams skirtos KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto atvirų durų dienos šūkis: „Įdarbink savo pomėgius“. Ką tai reiškia, pagal jus?, – paklausėme L. Kontrimo.
– Turiu galvoje tai, kad nereikia bėgti nuo savo mėgstamų dalykų. Šiandien net hobis gali tapti pragyvenimo šaltiniu. O tai, mano galva, vienas tvirtas žingsnis laimingo žmogaus link. Įdarbink pomėgius ir tu būsi vienas iš tų, kuris sukuria laimingų žmonių bendruomenę.
– Net ir dirbant mėgstamą darbą, jame tenka daryti dalykus, kurių nemėgsti. Kaip save motyvuoti?
– Nebūna smagių dalykų be rutinos. Net ir valgymas trunka gerokai trumpiau nei virškinimas. Jei rimtai – mokytis valdyti savo laiką reiškia kreipti dėmesį net ir į nereikšmingas detales. Bet jos reikšmingos gali būti kitam, gyvenančiam savo gyvenimą.
– Kas svarbiau – būti universaliu ar giliu specialistu? Kodėl?
– Viskas ateina su laiku. Siekiantys tapti specialistais vienoje srityje, tačiau toje srityje ne „pasilaidoja“, o išlaiko galvą virš horizonto, tokie žmonės anksčiau ar vėliau taps universaliais. Jie – tarsi idėjų piligrimai, visada pakeliui, visada namuose.
– Laisva, kūrybinė aplinka dažnai pateikiama kaip darbo privalumas. Kiek ji gali būti privalumas labai techniškiems, tiksliems žmonėms?
– Kūrybiškumas mano žodyne neturi ribų. Tad nesvarbu kas esi – menininkas, inžinierius, jei savo veikla padarai bent milimetrinį judesį naujo, dar nebūto link – esi kūrėjas.
– Kieno patarimo reikėtų klausti jauniems žmonėms, kurie šiandien renkasi karjeros kelią?
– Širdies.
– Ką daryti tokiam studentui, kuris, besimokydamas savo pasirinktoje studijų programoje, supranta, kad pasirinko neteisingai?
– Įjungti programą „Nulis streso“. Jaunas žmogus tam ir turi laiką, kad galėtų ieškoti ir rasti. Svarbu atsiduoti savo pasirinkimui su kaupu.
– Ką daryti, kai tai supranti jau pradėjęs dirbti? Kada jau per vėlu keisti karjeros kryptį?
– Čia tas pats: nulis streso. Keistis ir keisti mes galime kada norime. Savo gyvenimo neverta „priklijuoti“ prie inercijos ir šablonų. Ką kiti pasakys? Oi, kas dabar bus? Ogi nieko. Man patinka frazė (nežinau autoriaus, bet kad žmogus buvo užtikrintas optimistas – faktas): „kol gyvi būsim dar nemirsim“.
– Ką manote apie „madingas“ profesijas? Kaip jauniems žmonėms atsilaikyti prieš magiškai skambančius studijų programų pavadinimus ir atskirti, kurios studijos bus vertingos?
– Reikia domėtis, kalbėtis, lyginti. Ir, pamenate, jau minėjau – klausyti širdies.
– Kaip jūs pats pasirinkote savo karjerą?
– Mane traukė aktualioji kasdienybė, tas momentas, kada laikas dabar yra užverčiamas praeities lapais. Užverčiamas, bet nepalaidojamas! Paradoksas, bet mūsų gebėjimas protu aprėpti visą laiką yra stulbinamas. Čia slypi daug neatsakytų klausimų. Todėl ir rinkausi komunikacijos srities darbus: žurnalistiką, ryšius su visuomene, žodžiu, esu siuvėjas, kuris susiuva šiapus su kitomis pusėmis.
– Kas jums labiausiai patinka jūsų darbe? Kas yra didžiausias iššūkis?
– Patinka vienu metu srūvantis kelių, o kartais ir keliolikos įvykių srautas. Juose visuose turi dalyvauti, veikti, kurti, o kur dar savo paties gyvenimas? Žodžiu – įdomu, o kas nenorėtų įdomiai gyventi?
