Ukmergės rajono Pašilės Šv.Barboros ir Pabaisko Švč.Trejybės bažnyčių klebonui Rimantui Laniauskui, panorusiam jas apdrausti, pernai teko nueiti tikrą kryžiaus kelią.
„Kreipiausi į visas pagrindines šalies draudimo bendroves ir tik vienintelė – „Lietuvos draudimas“ – sutiko man padėti.
Visi draudikai uždavė tuos pačius klausimus: ar maldos namų pastatuose yra žaibolaidžiai, turto ir priešgaisrinė apsaugos signalizacija, ar tvarkinga elektros instaliacija, bažnyčia mūrinė ar medinė. Jei viską turėčiau, neprašyčiau draudikų pagalbos. Supratau, kad apdrausti medinę bažnyčią Lietuvoje galimybių beveik nėra“, – sakė R.Laniauskas.
Jau pasijuto ramiau
Kad Pašilės ir Pabaisko bažnyčios būtų apdraustos, dvasininkui teko pasirūpinti nauja elektros instaliacija jose, o tai nemažai kainavo.
Bendrovė „Lietuvos draudimas“ verslo turto draudimo sutartį sudarė vieniems metams ir šiuos religinius pastatus apdraudė nuo gaisro, užliejimo vandeniu, gamtinių jėgų ir kitos rizikos. Draudimo kaina priklauso nuo bažnyčios pastato dydžio ir būklės.
Pavyzdžiui, 1836 metais pastatytos 465 kvadratinių metrų ploto Pabaisko Švč.Trejybės bažnyčios bendra draudimo įmoka siekia per 220 eurų.
„Jei draudikai sutiks, draudimo sutartį vėl pratęsiu. Turėdamas draudimą esu ramus, kad nelaimės atveju bent nereikės vargti sukant galvą, iš kur gauti lėšų bažnyčiai atstatyti. Tai būtų labai brangu“, – tvirtino klebonas.
Šiuo metu šalyje apdrausta tik apie 130, arba apie 10 procentų, visų esančių religinių pastatų.
Bijo ugnies ir vandens
Draudimo bendrovių atstovai neslėpė, kad bažnyčių draudimas nėra populiarus. Tačiau pasiteiravimų gaunama vis daugiau, ilgėja ir apdraustų objektų sąrašas.
Pastebėta, kad maldos namų savininkai labiausiai bijo nukentėti nuo ugnies ir užliejimo vandeniu.
Daugiausia religinių pastatų – apie 100 – yra apdraudusi bendrovė „Lietuvos draudimas“. Tarp jų yra ir senų, kurių didelė paminklosauginė vertė, taip pat ir naujų, kurios statybos būdu ir medžiagomis nedaug kuo skiriasi nuo įprasto pastato.
„Maldos namus draudžiame tik pagal jų statybinę vertę, būtent ji yra draudimo sumos pagrindas.
Visiškai nedraudžiame antikvarinių dirbinių ir vertybių, liturginių reliktų, skulptūrų, meno dirbinių.
Kodėl? Lietuvoje iš esmės neįmanoma objektyviai nustatyti jų vertės, todėl būtų neaišku, kokia suma drausti ir kaip atlyginti žalą. Be to, nėra ir jokios tokių vertybių apskaitos“, – sakė bendrovės „Lietuvos draudimas“ verslo rizikos vadovas Arūnas Raziūnas.
Pasak jo, atsižvelgiant į ribotas galimybes bažnyčiose pavyzdingai sutvarkyti priešgaisrines sistemas, dažnai draudikai vertina individualias rizikos ypatybes, padaro išlygų ir pasiūlo sprendimą.
„Tačiau pasitaiko atvejų, kai draudimo apsaugos bažnyčioms neįmanoma pasiūlyti. Paprastai tai būna mediniai pastatai, kuriuose nėra įrengtos elementarios priešgaisrinės apsaugos priemonės, sujungtos su saugos įmone“, – teigė A.Raziūnas.
Gąsdina kaimynų bėdos
„Lietuvos draudimo“ atstovo teigimu, apdrausti bažnyčias jų šeimininkus dažniausiai skatina netoliese atsitikusios nelaimės – blogi pavyzdžiai, priverčiantys susimąstyti, ar viskas padaryta siekiant apsisaugoti nuo finansinių nuostolių atsitikus nelaimei ir netekus turto.
Savo ruožtu bendrovė „Ergo Insurance“ yra apdraudusi keliolika šalies bažnyčių, kurių vidutinė draudimo suma yra 500 tūkstančių eurų. Metinė draudimo įmoka, atsižvelgus į kiekvieno pastato vertę, turto pobūdį ir jame esančias apsaugos priemones, siekia nuo kelių šimtų iki 2 tūkstančių eurų.
„Nuo ugnies, vagystės ir gamtos jėgų mes draudžiame tik naujai pastatytus maldos namus, kurių konstrukcija yra mūrinė, gelžbetoninė. Tai dažniausiai yra ne anksčiau kaip 1990 metais pastatyti statiniai, kurių Lietuvoje yra nedaug. Apdraudę esame tik keletą.
Didžioji dalis mūsų bažnyčių yra ir istoriniai kultūros paveldo objektai, tad jų vertę, o ja remiantis ir draudimo sumą, nustatyti be turto vertintojų sudėtinga.
Ko gero, nė viena šalies bažnyčia nėra įvertinusi savo turto“, – sakė bendrovės „Gjensidige Lietuva“ Draudimo rizikos vertinimo departamento direktorius Andrius Dambrauskas.
Kelerius maldos namus Lietuvoje yra apdraudusi ir bendrovė „Seesam“, keliolika – bendrovė „Compensa“, o štai bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ pranešė, kad bažnyčias ir juose esantį turtą draudžia tik išimtiniais atvejais.
„Toks draudimas galimas, jei įmanoma nustatyti realias atstatymo sąnaudas, o rizika yra priimtina. Tačiau nustatyti bažnyčių ir jose esančio turto vertę ne tik sudėtinga, bet ir labai brangu“, – sakė bendrovės atstovė Raimonda Mailaitė.
Sprendžia patys klebonai
Ar parapijų klebonai, kunigai iš savo valdžios – arkivyskupų, vyskupų sulaukia raginimų ir kvietimų apdrausti maldos namus? Keli dvasininkai teigė, kad apie tai net neužsimenama. Dažnai bažnyčių šeimininkai džiaugiasi galėdami susimokėti komunalinius mokesčius, padengti skolas. Parapijos, ypač kaimiškosios, neturi lėšų draudimo bendrovių keliamiems reikalavimams įgyvendinti, o po to dar ir draudimo įmokoms mokėti.
Ne vienas pašnekovas svarstė, kad bažnyčių draudimu turėtų pasirūpinti valstybė, nes tai – visų mūsų bendras turtas.
„Kiekviena parapija yra atskiras juridinis ūkinis vienetas. Už jai patikėtų gėrybių saugojimą atsakoma Kanonų teisės kodekse, kuriuo vadovaujasi Romos katalikų bažnyčia ir joje tarnaujantys kunigai.
Viename kanonų teigiama, kad visi administratoriai įpareigojami vykdyti savo pareigą rūpestingai, kaip geri šeimininkai, todėl privalo prižiūrėti, kad jiems patikėtas turtas nebūtų sunaikintas ar sugadintas.
Jei būtina, sudaryti ir draudimo sutartis“, – teigė Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos koordinatorė Živilė Šeporaitytė.
Gaisrai – toli gražu ne retenybė
Šalyje dar yra ir 322 neparapijinės bažnyčios bei koplyčios, kurių šeimininkai yra vienuoliai arba rektoratai.
Neseniai užsiliepsnojo dvi Ignalinos rajone esančios bažnyčios.
Ceikinių kaimo Švč.Mergelės Marijos Vardo bažnyčia balandžio 4-ąją sudegė dėl elektros gedimo. Įtariama, kad trumpąjį jungimą bažnyčios pastate galėjo sukelti žiurkės, kurių ten netrūko.
Dėl ko balandžio 9-ąją užsiliepsnojo Kazitiškio kaime esanti Šv.vyskupo Stanislovo bažnyčia, dar tiriama. Įtariama, kad bažnyčios viduje, prie altoriaus, gaisras galėjo kilti dėl tyčinės arba netyčinės žmogaus veiklos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai religinės paskirties pastatuose kilo 6 gaisrai.
Lietuvoje šiuo metu yra 7 arkivyskupijos, kurioms priklauso iš viso 55 dekanatai, turintys 689 parapijas, kurių kiekvienoje yra po bažnyčią. Jas aptarnauja 730 diecezinių, vyskupui pavaldžių kunigų.
Dekanatuose parapijų bei bažnyčių skaičius yra skirtingas. Pavyzdžiui, mažiausiai jų – tik 5 yra Birštono dekanate, o daugiausia – net 23 turi Marijampolės dekanatas.
