„Lietuvoje daugiausia smulkiojo bei vidutinio verslo ir būtent jam pagalbos reikia labiausiai. Tai suprasdami išplėtėme geografinį banko tinklą, sukūrėme sąlygas visuose savo padaliniuose naudotis pačiomis įvairiausiomis finansinėmis paslaugomis, atlikti operacijas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais.
Manome, kad šiandien Lietuvoje itin svarbu sukurti kuo geresnes sąlygas verslui kurtis ir augti, – būtent dėl to sukūrėme dvi pradedančiam ir jau įsibėgėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtas programas „Startuoju“ ir „Augu“, – sakė Medicinos banko Verslo plėtros departamento direktorė Vaida Stamburaitė.
Pasak V.Stamburaitės, šiandien pastebima dar viena smulkiam ir vidutiniam verslui, esančiam provincijose, nepalanki tendencija: bankai traukiasi iš mažųjų miestų, uždaro savo padalinius ir visas operacijas perkelia į elektroninę erdvę.
Tačiau Medicinos bankas lieka ištikimas savo klientams ir yra vienintelis, kuris turi tokį platų padalinių tinklą visoje Lietuvoje. Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių esančiuose Medicinos banko padaliniuose gyventojai ir įmonės, smulkieji verslininkai, ūkininkai bei prekeiviai gali atlikti ir grynųjų pinigų operacijas, ir atsiskaitymus elektroninėje erdvėje.
„Be to, Medicinos bankas nuolat bendrauja su smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais, dalijasi aktualia informacija, ragina ir kviečia užsukti į banką, pasitarti, ieškoti racionalių finansinių sprendimų. Taip tampame partneriais – tai didžiausias mūsų laimėjimas, svarbiausias veiklos principas, padedantis nuolat tobulinti siūlomus finansinius produktus ir teikti poreikius atitinkančius sprendimus savo klientams“, – teigė V.Stamburaitė.
Apyvartos lėšų papildymas
„Ir pradedančiam, ir jau įsibėgėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui siūlome daugybę sprendimų, kaip papildyti apyvartines lėšas, toliau vykdyti veiklą dar negavus klientų apmokėjimų.
Trumpalaikio, iki vienų metų, finansavimo galimi sprendimai – tai vekselio, faktoringo, sąskaitos kreditavimo suteikimas.
Vekselis yra unikalus banko produktas, greitoji finansinė pagalba. Verslas, turintis tvarias finansines įplaukas bei laukiantis klientų apmokėjimo pagal sutartis, kitų įplaukų (PVM, kt. išmokų) per artimiausius šešis mėnesius, gali parduoti vekselius bankui be papildomo turto įkeitimo ir gauti lėšų verslo plėtrai, pinigų srautams subalansuoti. Panaši paslauga yra ir faktoringas – ji aktuali net ir vieną pirkėją turinčioms ir dažnai atsiskaitymus su atidėjimu vykdančioms įmonėms.
Esant ilgesnio finansavimo termino, iki trejų metų, poreikiui siūlome kredito linijas ir kreditą apyvartinėms lėšoms papildyti.
Pastarųjų kreditų didžiąją dalį palūkanų smulkiajam ir vidutiniam verslui kompensuoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), žemdirbiams – UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF)“, – teigė V.Stamburaitė.
Pasak V.Stamburaitės, apyvartines lėšas galima papildyti ir grįžtamuoju lizingu. Juo naudodamasis klientas, lizingo gavėjas, parduoda jam priklausantį turtą bankui ir lizingo sutarties pagrindu jį išsimokėtinai išperka atgal“, – pasakojo V.Stamburaitė.
Lizingas lengvina plėtrą
Smulkiajam ir vidutiniam verslui taip pat aktualus ir verslo plėtrą galintis palengvinti finansinis sprendimas – lizingas.
„Taupydamas lėšas smulkusis ir vidutinis verslas dažnai renkasi ne naujas, o naudotas priemones. Tai suprasdami gana lanksčiomis sąlygomis teikiame lizingą ir nenaujoms priemonėms. Svarbu tai, kad lizingo termino pabaigoje transporto priemonės ir žemės ūkio technikos amžius turėtų būti iki 18 metų, o specialiajai technikai finansavimas teikiamas su pradine įmoka nuo 5 proc., naudotai technikai pradinė įmoka yra nuo 10 proc. vertės“, – pasakojo V.Stamburaitė.
Atviras kreditų fondas
Įgyvendinant Ekonomikos skatinimo planą kreditai ir kredito linijos smulkiajam ir vidutiniam verslui, atitinkančiam nustatytus kriterijus, Medicinos banke gali būti teikiami naudojant banko ir Atviro kreditų fondo (AKF) lėšas.
Tai vienas stipriųjų banko išskirtinumų Lietuvos finansų sektoriuje, prisidedant prie verslo skatinimo programos laimėjus Ūkio ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skelbtą Atviro kreditų fondo (AKF) konkursą.
Medicinos banko Verslo plėtros departamento direktorės teigimu, sutartis pagal šią programą galima pasirašyti dar iki šių metų gruodžio 30 d., o kreditai iš Atviro kreditų fondo teikiami ir investiciniam, ir apyvartiniam kapitalui finansuoti.
Bankas finansuoja įvairius smulkiojo ir vidutinio verslo (įmonių, žemdirbių) projektus: ir trumpalaikes paskolas apyvartiniam kapitalui, skirtas verslui plėsti arba pinigų srautams subalansuoti, ir ilgalaikes investicines paskolas.
Teikia investicinius kreditus
Banko atstovės teigimu, Medicinos bankas, remdamas smulkųjį ir vidutinį verslą bei žemdirbius, suteikia jiems investicinius kreditus.
Pastarieji skirti investiciniams projektams arba verslo plėtrai finansuoti: kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui įsigyti, technologijoms atnaujinti, statybos darbams ar kitiems verslo plėtros projektams finansuoti.
„Už didelę dalį šiam verslui suteiktų paskolų garantuoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF). INVEGA ir ŽŪPGF garantija – bankui priimtina kredito grąžinimo užtikrinimo priemonė, kai klientui trūksta kredito grąžinimo garanto (turto).
INVEGA teikiamos finansavimo priemonės ir garantijos leidžia smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms pasiūlyti finansavimą patrauklesnėmis sąlygomis, susimažinti sąnaudas.
Atskiru atveju palūkanų išlaidos po kompensavimo sumažėja iki 0,14 proc. metinių palūkanų. Tai ypač aktualu naujoms įmonėms, kurios dar negali pasigirti aukštais finansiniais rodikliais, tačiau joms būtinas finansavimas sėkmingai verslo plėtrai“, – sakė V.Stamburaitė.
Palūkanų kompensavimas
Banko atstovė pastebi, kad smulkusis ir vidutinis verslas dažnai nesikreipia į banką dėl kredito dėl to, kad verslininkams trūksta informacijos apie palūkanų kompensavimo galimybes.
„Šiandien palūkanų kompensavimu gali pasinaudoti ir smulkiojo, ir vidutinio verslo atstovai, ir žemdirbiai, ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės. Nors palūkanų kompensavimas žemės ūkio sektoriui atnaujintas dar praėjusių metų rudenį, žinia apie tai nebuvo plačiai paskleista“, – sako V. Stamburaitė.
