Paskata – ne tik pinigai, bet ir draudimas

Kaip paskatinti darbuotoją būti lojalesnį ar atsidėkoti už ištikimybę? Didesnė alga ar premija nėra blogai, bet tai pamirštama. Todėl vis daugiau įmonių renkasi specialiai joms pritaikytas motyvavimo programas.

J.Sargūno teigimu, pirmiausia darbdaviai turėtų išsiaiškinti darbuotojų poreikius, o tada rinktis jų skatinimo programą.<br>T.Bauro nuotr.
J.Sargūno teigimu, pirmiausia darbdaviai turėtų išsiaiškinti darbuotojų poreikius, o tada rinktis jų skatinimo programą.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Vakaris Deksnys („Lietuvos rytas“)

Apr 28, 2016, 4:48 PM, atnaujinta May 27, 2017, 7:27 AM

Sporto klubas arba baseinas nemokamai ar su milžiniška nuolaida. Susirgus – privačių klinikų paslaugos ir reabilitacija sanatorijose. Sveikatos ar net gyvybės draudimas. Socialinės atsakomybės principais besivadovaujančios bendrovės vis dažniau renkasi tai norėdamos paskatinti savo darbuotojus.

Šalyje jau veikia bendrovių, siūlančių konkrečios įmonės poreikiams pritaikytas darbuotojų motyvavimo programas, paremtas draudimu.

Viena šios srities lyderių – visose Baltijos šalyse veikianti draudimo brokerio įmonė „Balto Link“, turinti specialų Motyvavimo programų skyrių.

Postūmis. Pasak „Balto Link“ Motyvavimo programų skyriaus vadovo Juozo Sargūno, šiomis paslaugomis kasmet naudojasi vis daugiau įmonių. Darbdaviai ypač tapo aktyvūs išvydę, kad tokias programas savo darbuotojams siūlo Lietuvoje paslaugų centrus ar padalinius steigiančios Vakarų kompanijos.

„Priedai prie atlyginimo motyvuoja, bet jų poveikis trumpalaikis. O darbdavių socialinės atsakomybės jausmas stiprėja, todėl ieškoma būdų, kaip paskatinti darbuotojus“, – pasakojo J.Sargūnas.

Vienas gerosios praktikos pavyzdžių – lietuviško kapitalo AB „Linas Agro“. Jau anksčiau taikiusi skatinimo programas, pernai ji savo darbuotojams pasiūlė kaupti pinigus pensijai. Schema paprasta – pusę sumos skiria pats darbuotojas, antra tiek pridedama bendrovės sąskaita.

Piramidė. Anot J.Sargūno, siūlant draudimu paremtas motyvavimo programas dažniausiai taikomas piramidės principas.

Pirminis lygis yra draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Ši draudimo rūšis yra palyginti pigi, tad sąnaudos nėra didelės, todėl apdrausti galima visus įmonės darbuotojus.

Šiek tiek aukštesnis lygis – sveikatos draudimas. Pasikonsultavęs su darbuotojais, darbdavys turi pats nuspręsti, ko jiems reikia labiausiai. Mat į šį paketą gali būti įtrauktos labai įvairios paslaugos – nuo ambulatorinio ar stacionarinio gydymo iki vitaminų, odontologo ar sveikatingumo paslaugų.

„Pavyzdžiui, yra kompanijų, kuriose dirba daug jaunimo. Jauni žmonės įsitikinę, kad jie nesusirgs, tačiau labai mėgsta sportuoti ir investuoti į savo sveikatą. Tuomet verta pasirinkti draudimo programą, suteikiančią galimybę sportuoti sporto klubuose, įsigyti vitaminų, maisto papildų ar optikos priemonių.

Vyresnio amžiaus darbuotojams galbūt pravers dažnesnė sveikatos patikra, gydymas, vaistai, vizitai pas okulistus ar odontologus“, – aiškino J.Sargūnas.

Dar aukštesnis lygis – „tikras“ gyvybės draudimas, apimantis visą draudžiamąją riziką. Kasmet populiarėja ir kritinių ligų draudimas, kuris forminamas kartu su gyvybės draudimu.

Tačiau tokia paslauga yra palyginti brangi, todėl paprastai įmonės šį draudimą perka tik aukščiausio rango vadovams – vadinamiesiems raktiniams darbuotojams.

O kaupimas pensijai, pasak J.Sargūno, labiausiai tinkamas brandžioms kompanijoms. Prieš apsisprendžiant patariama pasitarti su visais įmonės darbuotojais, ar jiems to reikia, ar jie sutinka prisidėti patys.

Tokioms programoms įmonės ruošiasi ne vienus metus.

Tai yra ilgalaikis įsipareigojimas ir įmonės turi tam būti pasiruošusios.

„Jaunimui tai rūpi mažiau. Jie gyvena šia diena ir juos tai mažiau motyvuoja.

Tačiau vyresnio amžiaus darbuotojams galima pasiūlyti kaupti papildomai pensijai – tarkime, pusę įmokos darbuotojas padengia pats, likusią dalį sumoka darbdavys. Jei žmogus lieka dirbti dar, pavyzdžiui, 5 metus, visa tai jam ir atitenka, o jei išeina iš darbo – įmonės sumokėta suma lieka jai.

Tai yra ženklas, kad bendrovė rūpinasi ne tik išlaikyti darbuotoją, bet ir atsidėkoti už jau dirbtus metus. Žinoma, tai ir paskata dirbti čia toliau“, – pasakojo „Balto Link“ Motyvavimo programų skyriaus vadovas.

Nauda. Neretam darbdaviui gali kilti klausimas: kas iš to? Gal verčiau sumokėti premijas? Su draudimu susietų motyvavimo priemonių naudą jis gali pajusti vos darbuotojui susirgus.

Įprastai sergantis darbuotojas tuomet laksto po poliklinikas, laukia eilėse, gaišta laiką. Turėdamas sveikatos draudimą jis gali kreiptis į privačią gydymo įstaigą ir sulaukti pagalbos daug greičiau. Atitinkamai greičiau toks žmogus pasveiksta ir grįžta į darbą.

Žmogus žino, kad juo rūpinamasi, kad už tai sumokėjo įmonė, o dėl to smarkiai išauga jo lojalumas. Ne veltui tarp 10 populiariausių skatinimo priemonių sveikatos draudimas yra pirmame trejetuke (po automobilio ir premijų).

Be socialinės atsakomybės, yra ir tiesioginė nauda. Mat Lietuvoje sveikatos draudimo įmokos pripažįstamos kaip leidžiami atskaitymai. Joms netaikomi nei gyventojų pajamų, nei socialinio draudimo, nei privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai.

Pasak J.Sargūno, dar 2006–2008 metais gamybos įmonėse sveikatos draudimas buvo retenybė. Jį darbuotojams pirkdavo daugiausia informacinių technologijų ar farmacijos kompanijos.

Dabar padėtis smarkiai pasikeitusi – taip darbuotojus skatina ir paslaugų verslas, ir bankai, ir gamybos bendrovės.

Draudžiami ne tik administracijos darbuotojai, bet ir tiesioginės gamybos baruose dirbantys žmonės.

Patogumas. Iš esmės visos šios darbuotojų skatinimo paslaugos yra draudimo produktai. Tad galbūt verta kreiptis tiesiai į draudimo kompanijas, kam tie brokeriai? Tačiau skubėti neverta.

Draudimo įmonių Lietuvoje yra ne viena, o kur dar čia veikiantys užsienio kompanijų filialai. Visų jų taisyklės skirtingos. Tad kompanijos personalo skyriaus vadovui, panorėjusiam išrinkti darbuotojams tinkamus produktus, kurį laiką tektų domėtis tik tuo, atsitraukiant nuo tiesioginio darbo.

Antra, „Balto Link“ brokeriai, dirbantys su visomis draudimo bendrovėmis, puikiai žino tiek jų siūlomų produktų privalumus, tiek trūkumus. Anot J.Sargūno, net ir tai, kas pažymėta smulkiausiomis žvaigždutėmis.

„Iš esmės mes padedame sutaupyti laiko. Ir labai daug. Kita vertus, rengiame pristatymus ne tik įmonių vadovams ar personalo skyriui, bet visiems darbuotojams. Atsakome į kiekvienam darbuotojui rūpinčius klausimus. Tampame darbuotojams partneriai, kuriais jie pasitiki ir žino, kad jiems padėsime.

Trečia – grįžtamasis ryšys. Bet kuris apdraustasis gali tiesiogiai skambinti mums ir išsiaiškinti, pavyzdžiui, už kokias paslaugas bus mokama pagal vieną ar kitą draudimo rūšį.

Dažnai darbuotojai mums mieliau ir daugiau nei gydytojams papasakoja apie savo sveikatos būklę ir prašo padėti surasti sprendimą jai pagerinti“, – kalbėjo pašnekovas.

Darbdavių patogumui „Balto Link“ yra sukūrusi sveikatos draudimo valdymo modulį: įmonės turi galimybę pačios valdyti turimus draudimus ir juos administruoti. Jei priimamas naujas ar senas darbuotojas išeina iš darbo, duomenys įvedami į sistemą ir automatiškai vyksta sutarties pakeitimai.

Mat jei kompanijoje yra 500 darbuotojų ir jiems taikoma, tarkime, dešimt draudimo variantų, tai įprastai būtų sunku susigaudyti.

Advokatai. Galbūt ne visiems žinoma, tačiau tokios draudimo brokerių paslaugos klientams papildomai nekainuoja nė cento. Užtat brokeris sukuria draudimo kompanijų konkurenciją, tad klientas gauna geriausią kainą ir geriausias sąlygas.

„Esame ir savotiški advokatai įvykus draudžiamajam įvykiui. Jei yra ginčytinas atvejis ir klientas mums atrodys teisus, mes tikrai būsime jo pusėje.

Draudimas yra pažadų verslas – ką pasakai, tai ir turi būti. Jei to nėra, pasitikėjimo nelieka – žmogui draudimas atrodo tik apgavystė.

Ką mes darome? Nuolat bendraujame su žmonėmis, kad galėtume su jais susitikti po metų, dvejų, penkerių ar dešimties ir žinotume, kaip jiems sekasi“, – aiškino „Balto Link“ Motyvavimo programų skyriaus vadovas J.Sargūnas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.