Politikai pateikia skirtingus duomenis. Pirmųjų Remigijaus Šimašiaus kadencijos metų sostinės finansinę būklę įvertinusi Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė tryško džiaugsmu: viskas bus gerai! Jos skaičiavimais, šiemet savivaldybė grąžins 120 mln. eurų skolą.
Opozicijos lyderiu tapęs buvęs meras Artūras Zuokas optimizmą gesina šaltu vandeniu: Vilnius, nors ir atgavęs didesnę GPM dalį, per metus jau užsiaugino 7 mln. eurų didesnę skolą ir ji tik didės. Tad Vilniaus skolos mažėja ar didėja? Kuriais politikais tikėti?
Sostinės tarybos narės, ekonomistės Aušros Maldeikienės atsakymas – pribloškiantis: abiem ir nė vienu. Ji tikino, kad šiais metais skola padidės, bet tai nereiškia, jog Lietuvos valstybės sostinė bankrutuos ir taps betoninėmis džiunglėmis, kaip JAV Detroitas. Nors – visko gali būti.
Teigė, kad skolos tirpsta
Vilniaus savivaldybės tinklalapyje administracijos direktorė paskelbė, kad šią savaitę vilniečius pasiekė džiugi žinia – bankai ir vėl pasitiki Vilniaus savivaldybe – su Šiaulių ir DNB bankais pasirašyti susitarimai dėl 59,3 mln. eurų refinansavimo – paskolų ir bankų perimtų skolų grąžinimo, kurias suformavo dar praėjusios kadencijos valdžia.
Šių sutarčių bendra nauda vilniečiams – apie 400 tūkst. eurų per metus sutaupytų išteklių, kuriuos iki šiol turėdavome skirti palūkanoms.
„Administracijai dar prieš metus buvo iškeltas aiškus tikslas – imtis priemonių, kad kuo greičiau atpigtų savivaldybės skolinimasis. Įrodėme bankams, kad savivaldybė griežtai laikosi biudžeto drausmės ir savivaldos lėšos galės būti išlaisvintos gyventojų poreikiams, o ne palūkanoms mokėti“, – sako Administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.
Su „Šiaulių banku“ pasirašyta mokėjimo atidėjimo sutartis dėl 17,3 mln. eurų, skolą išdėstant per 5 metų laikotarpį, o palūkanos mažinamos daugiau nei vienu procentiniu punktu – nuo 5 iki 3,9 proc. Tai leis sutaupyti pakankamai daug išteklių, kuriuos savivaldybė turėdavo skirti palūkanoms.
Su DNB banku susitarta dėl 22,4 mln. eurų senų paskolų, paimtų dar 2012-2013 metais, refinansavimo. Skola išdėstyta iki 2018 metų, o palūkanos sumažintos nuo 5 iki 3,9 proc.
„Džiugu pranešti, kad dėl efektyvaus bendradarbiavimo su bankais, verslu ir visuomene, šiemet buvo patvirtintas žymiai skaidresnis ir aiškesnis metų biudžetas ir pasirašytos pirmosios sutartys su bankais. Tvirtai tikiu, kad tai tik pirmas žingsnis, tęsiant ir tobulinant bendradarbiavimą su bankais. Yra pagrindo teigti, kad savivaldybė šiemet pagal planą grąžins apie 120 mln. eurų skolų ir antroje metų pusėje jau galėsime diskutuoti su bankais dėl dar geresnių sąlygų. Didesnį finansų tvarumą ir pokyčius pajus kiekvienas vilnietis“, – sakė A.Vaitkunskienė.
Kita nuomonė: Vilnius toliau sminga
Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas pateikė visiškai kitokį vaizdą apie Vilniaus finansus.
„Meras Remigijus Šimašius ilgai visus ramino, kad Vilniaus skolos mažėja, nes jos yra atsakingai valdomos ir pinigai taupomi. Tačiau pristatydamas praėjusių metų tarybos veiklos ataskaitą viešai pripažino, kad Vilniaus miesto skola padidėjo palyginti su praėjusiais metais 7 mln. eurų. Kaip rodo Finansų ministerijos pateikti duomenys, Vilniuje per metus, nuo praėjusių metų kovo mėnesio iki 2016 metų kovo 1 d. beveik trečdaliu padidėjo pradelsti įsiskolinimai įmonėms ir rangovams už teikiamas paslaugas ir prekes. Prieš metus pradelstų skolų buvo 79,1 mln. eurų, o 2016 metais net 110,7 mln. eurų“, – teigė A.Zuokas.
A.Zuokas nerimavo, kad skola auga, nepaisant to, jog praėjusieji metai Vilniaus finansams buvo dėkingi, nes miestas gavo 15,0 proc., taigi 22,4 mln. eur. viršplaninių pajamų.
Šiais metais dėl Konstitucinio Teismo sprendimo Vyriausybė buvo prispirta teikti Seimui ženkliai padidintą Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą, kuris 2016 metams padidėjo 20,6 proc., taigi 51,4 mln. eurų.
„To siekiau visą savo praėjusią kadenciją“, – teigė buvęs meras A.Zuokas.
Dabartinė sostinės taryba šią savaitę nusprendė papildomai skolintis 27 mln. eurų investiciniams projektams finansuoti.
„Ši paskola nėra skirta ankstesnėms paskoloms refinansuoti, o papildomai didina savivaldybės skolą“, – tvirtino A.Zuokas.
Klastingi politiniai skaičiai
Taigi, dvi skirtingos išvados apie tą patį dalyką – Vilniaus miesto skolas. Ką daryti vilniečiams: sodinti bulves Neries pakrantėse, kaip karo laikais, ar per kelias skylutes atpalaiduoti diržą?
Teko kreiptis į Vilniaus savivaldybės finansų guru – ekonomistę Aušrą Maldeikienę, kuri žino viską. Bent jau pati taip save pateikia.
„Teisi ir A.Vaitkunskienė, tiksliau, R.Šimašius, ir A.Zuokas teisus. Ir visi neteisūs tuo pat metu. Politikai skaičiuoja politiškai, o ne kaip ekonomistai. Juk kas yra skola? Ji nuolat juda: kai sumokama dalis skolos, ji sumažėja, o kai skolinamasi iš naujo – didėja. Dabartinė valdžia pateikia skaičius po įmokos bankams, A.Zuokas – po naujų paskolų. Todėl susidaro prieštaringas vaizdas“, – aiškino ekonomistė.
A.Maldeikienė tikino, kad toks skolų skaičiavimo būdas – apgaulingas, ekonomistai taip neskaičiuoja. Anot jos, kalbant apie finansines sostinės perspektyvas, turi būti pateikiama ne einamosios sąskaitos informacija, o duomenys, gauti skaičiuojant pagal kaupiamąjį dydį.
Ekonomistės duomenimis, šiais metais Vilnius liks prasiskolinęs, bet didelės tragedijos ji nemato. A.Maldeikienės duomenimis, skolos šiais metais padidės apie 25 mln. eurų. Tačiau Gedimino pilies ar rotušės parduoti iš varžytinių nereikės.
„Yra ir gerų, ir blogų požymių. Gerai, kad administracijos direktorei A.Vaitkunskienei neblogai sekasi derėtis su bankais dėl pigesnių paskolų. Iš tiesų Vilniaus skolos nesumažėjo, bet paskolos atpigo. Blogai tai, kad savivaldybė lieka 30 mln. eurų skolinga miesto paslaugų tiekėjams – tai ir tvarkdarių, komunalininkų verslo įmonėms. Mes kol kas kuriame ne darbo vietas, kaip giriasi miesto valdžia, o bankroto vietas“, – tvirtino sostinės valdančiajai koalicijai priklausanti politikė.
A.Maldeikienė aiškino, kad skolos didėjimas savaime nėra katastrofa – svarbu, kaip skolos bus valdomos. Jos manymu, per metus turėtų paaiškėti, ar sostinės valdžia gebės sustabdyti Vilniaus smigimą į skolų liūną.
