„Atsiranda grandininė reakcija ir tikrai ne tokia tendencija, kuri, mūsų požiūriu, turėtų būti“, – BNS sakė L.Linkevičius.
Pasiūlymai Vokietijoje atsirado praėjus porai mėnesių po to, kai dėl socialinių išmokų imigrantams susitarė ES ir Didžioji Britanija.
Pasak L.Linkevičiaus, ši tendencija gali suardyti ES vienybę ir pakirsti pagrindinių Bendrijos pasiekimų ir vertybių pamatus.
„Diskriminacijos Europos Sąjungoje negali būti ir šiuo aspektu turėtume vertinti visas panašias iniciatyvas“, – kalbėjo ministras.
Tuo metu Berlyno lietuvių bendruomenės pirmininkė Vilma Range sakė, kad Vokietijos planai keisti socialinę politiką imigrantų atžvilgiu yra teisingi.
„Baisu žiūrėti, baisu klausytis, kai aš pati gyvenu šitoje šalyje 13 metų ir atiduodu tokius mokesčius, (...) ir kai atvažiuoja lietuviai ir kai pradeda rašyti, kas čia jiems priklauso...“, – BNS teigė V.Range.
„Jeigu jie atvažiuotų dirbti ir jiems nepasisektų, tai čia būtų kitas dalykas, bet jie pradeda nuo pašalpų ir paskui jeigu užsikabina, tai užsikabina“, – kalbėjo Vokietijos lietuvė.
Pagal Vokietijos darbo ministrės Andreos Nahles pasiūlymą, Vokietijoje gyvenantys bedarbiai ES piliečiai įgytų teisę į socialinę pagalbą tik išbuvę šalyje bent penkerius metus. Neatitinkantiems šio kriterijaus būtų skiriamos tik pragyvenimo pašalpos, kurios būtų mokamos ilgiausiai keturias savaites.
Be to, tie žmonės galėtų gauti paskolą, kad galėtų sugrįžti į savo šalį, kurioje galėtų prašytis socialinės pagalbos.
Berlynas ilgą laiką priešinosi tokiems suvaržymams, bet pakeitė poziciją, kai federalinis teismas gruodį nutarė, kad kiekvienas ES pilietis, netgi neturintis darbo, įgyja teisę į socialines lengvatas, išgyvenęs Vokietijoje bent šešis mėnesius. Tas sprendimas sukėlė nuogąstavimus dėl „pašalpų turizmo“ iš ES šalių, kuriose gyvenimo lygis daug prastesnis negu Vokietijoje.
