Kopose - dvikojų eržilų pėdsakai
Kuršių nerijoje aplinkosaugininkai visą laiką kovoja su įžūliais kopų niokotojais – nutverti Naglių gamtiniame rezervate ir kitose griežtai saugomose draustinio vietovėse atvykėliai moka administracines baudas už KNNP režimo ir elgesio gamtoje taisyklių nepaisymą.
Apginti unikalias kopas nuo piktavalių žmonių nėra lengva – Naglių gamtinis kraštovaizdžio rezervatas pamariais driekiasi nuo Juodkrantės iki pat Preilos. Prie kiekvieno vėjų pustomo ar jau apžėlusio smėlio ruožo arba į kopas vedančio pažintinio takelio sargybinių nepastatysi, vaizdo kamerų rezervatuose irgi neįrengsi.
„Jau seniai galvojome apmokestinti viešnages į negyvąsias kopas, bet šiemet galutinai nuprendėme, kad minimalus mokestis tiesiog būtinas norint išsaugoti šį gamtos paminklą ateities kartoms. Gal tada žmonės pajus, kad visiems, ne tik aplinkosaugininkams reikia rūpintis kopų apsauga“, – kalbėjo KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser.
Nuo birželio pradžios kiekvienas Naglių gamtinio rezervato lankytojas už galimybę įžengti šią itin griežtai saugomą teritoriją, pasigrožėti kopomis ir nuo jų atsiveriančiais žaviais Kuršmarių kraštovaizdžiais turės mokėti du eurus.
KNNP adminstracija ryžosi naujam mokesčiui, įsitikinusi, kad vien tiktai žodžių ir įspėjimų neužtenka – kopas ir toliau niokoja nedrausmingi poilsiautojai. Tyrimai rodo, kad per dešimtmetį jos sumažėjo net septyniais metrais.
„Naglių rezervate per mėnesį apsilanko apie 10 tūkst. turistų ir poilsiautojų. Žingsniuodami pažintiniu taku sujudina smėlį, jis tampa purus, šluožia žemyn. Kai kurie egzotikos mėgėjai ropščiasi į kopas šlaitais, trypia jas kaip laukiniai eržilai. Šitaip ne tik žalojamas, bet ir naikinamas unikalus gamtos paminklas“, – sielojosi A.Feser.
Geriausia išeitis – spygliuotos tvoros
Mediniais užtvarai, supę labiausiai lankomus Naglių rezervato ruožus, poilsiautojų nesustabdė. Todėl kai kurios žmonių labiausiai lankomos ir niokojams kopų vietos su regyklomis šiemet apjuostos spygliuotų vielų tvoromis.
A.Feser nuomone, tokios tvoros – ne tik patikimesnės, bet ir estetiškiau atrodo: „Jų iš tolo beveik nepamatysi – susilieja su kopomis. Tuo tarpu mediniai užtvarai smėlynuose atrodo nenatūraliai – rėžia akį.
KNNP direkcijos aiškino pati mačiusi spygliuotas tvoras minias žmonių sutraukiančiose Vokietijos ir kitų šalių saugomose teritorijose: „Tai riboženkliai, rodantys, kad toliau negalima žengti nė pėdos“.
Naglių rezervate surinti mokesčiai bus skiriami infrastruktūros tobulinimo reikmės, informacinei literatūrai. Šiemet jau atnaujinta pažintinio tako įranga, pastatyti nauji stendai. Visi šie darbai KNNP direkcijai kainavo apie 2000 eurų.
Pagrindinis Kuršių nerijos kopų priežiūros bei tvarkymo lėšų šaltinis – pernai iš lankytojų pradėtos rinkti aukos, kurias aplinkosaugininkai įvardija kaip savanorišką mokestį už KNNP direkcijos platinamus parko lankytojų bilietus.
Jeigu kiekvienas draustinio svečias paaukotų bent po litą, gražiausiu perlu Baltijos karūnoje vadinama Kuršių nerija žibėtų. Juk vakarą čia apsilanko apie pusę milijono žmonių“, – sakė A.Feser.
Beje, Nidos pašonėje dunksančią Parnidžio kopą, kurios viršūnėje stovi akmeninis Saulės laikrodis, turistai kaip anksčiau galės lankyti nemokamai. Parko prižiūrėtojai tvirtina, jog lankytojų srautaičia daugmaž sureguliuoti.
Kaip ir anksčiau bus galima nemokamai susipažinti su Juodkrantės kormoranų ir pilkųjų garnių kolonija, užkopti ant aukščiausios Vaicekrugo kopos, žvalgytis nuo vaizdingiausiose vietose įrengtų regyklų, keliauti pažintiniais takais, jeigu tik žygeiviams nereikės profesionalių parko vedlių paslaugų.
Vandens turistai ardo kopų šlaitus
Naglių rezervato ir Parnidžio smėlynus, kaip ir praėjusią vasarą, saugos ne tik savanoria talkininkai, bet ir KNNP direkcijos oficialiai įdarbinti kopų sargybiniai.
Specialia apranga vilkintys kopų apsaugininkai žino, ką daryti, jeigu pažeidėjai nereaguoja į jų pastabas, atsikalbinėja: nufotografuoja mobiliaisiais telefonais, žaibiškai praneša apie incidentus parko vadovybei.
Iškviesti aplinkos apsaugos inspektoriai fiksuoja pažeidimus, surašo administracinės teisės pažeidimo protokolus. Jeigu to neužtenka, parko darbuotojams į pagalbą atvyksta Neringos policija.
Pasirodo, grėsmę Naglių rezervato kopoms kelia ne tik automobiliais atriedėję, bet ir Kuršių mariose motoriniais, buriniais laiveliais plaukiojantys pramogautojai.
„Palikę savo laivus prie kranto jie ropščiasi į kopas ne tik pasigrožėti kraštovaizdžiais iš viršaus. Kai kurios kompanijos susiranda jaukesnių vietelių, linksminasi, puotauja, netgi laužus kopose užsikuria“, – sakė KNNP direktorės pavaduotoja Lina Grikšaitė.
Nuorodos kopų papėdėje įspėja, kad čia draudžiama lakstyti ir laipioti stačiais šlaitais, ristis nuo jų žemyn kaip nuo sniego kalnų. Tačiau įžūliausiems Kuršių nerijos svečiams tai – nė motais.
Pasitaiko ir tokių, kurie kopų sargybiniams siūlo pinigų už tai, kad galėtų siautėti ten, kur jiems patinka.
Nusiritę nuo kopų išdykėliai patiria akimirkos džiaugsmą ir visiškai nesisieloja dėl to, kad jos vis labiau nyksta.
Naglių rezervate ryškėja pragaištingos žmogaus veiklos pėdsakai – kopų šlaituose atsiveria naujos, vėjų gilinamos išgraužos. Smėlyje palikti pėdsakai rodo, kad lankytojai dažnai nukrypsta nuo pažintinio tako.
Kopų sergėtojai su vietiniais žvejais ir pasieniečiais susitarė, kad šie irgi fiksuos nedrausmingus poilsiautojus, vandens turistus, praneš apie jų išpuolius aplinkosaugininkams.
Gamtos niokotojus tramdys baudomis
KNNP direkcija viliasi kopų niokotojus sutramdyti baudomis – už netinkamą elgesį gresia baudos nuo 28 iki 86 eurų. Parko režimo nesilaikantys valdininkai už pražangas kopų zonose mokės brangiau – nuo 57 iki 178 eurų.
Naglių ir kituose rezervatuose išdykėlių piniginės dar labiau patuštės – numatytos administracinės baudos siekia nuo 57 iki 173 eurų. Sektino pavyzdžio rezervatuose nerodantys valstybės tarnautojai irgi turės mokėti dvigubai.
Miškais nuo jūros atitvertos pilkosios kopos pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai slenka, pažemėjo, apžėlė augmenija. Kuriami įvairūs, kartais net ir utopiški nykstančių smėlynų gelbėjimo projektai.
Neringiškiai ne juokais sunerimę, kad nieko nedarant, po kelių dešimtmečių iš Kuršių neriją garsinančių smėlio kopų gali likti tik prisiminimai.
Tarpukariu aukščiausios Kuršių nerijos kopos virš jūros lygio buvo iškilusios iki 70 metrų. Ne tik žmonių bet ir atšiaurių vėjų ardoma Sklandytojų kopa per šimtmetį sumažėjo 20 metrų.
