Ilgą laiką mažėjęs vartojimo paskolų portfelis pernai pradėjo sparčiai augti Lietuvoje 2015 metai buvo lūžio metai finansų institucijų teikiamų vartojimo paskolų rinkoje. Mūsų šalyje pernai vartojimo paskolų ir kitų paskolų, išskyrus paskolas būstui, portfelis ūgtelėjo 6,3 procento – daugiausiai tarp Baltijos šalių, nors pagal vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą Lietuva niekaip nepasiveja nei Latvijos, nei Estijos. Estijoje 2015 metais vartojimo paskolų portfelis taip pat didėjo, bet gerokai lėčiau – 1,8 proc., Latvijoje šių paskolų portfelis vis dar tebemažėjo.
„Spartų šių paskolų paklausos augimą Lietuvoje lėmė gerėjantys gyventojų lūkesčiai. Yra požymių, kad pagaliau įsidrąsino skolintis vartojimo reikmėms ir tie namų ūkiai, kuriems vartojimo paskolos dažniau reikalingos brangesniems pirkiniams ar investicijoms, o ne pragyvenimo reikmėms. Pavyzdžiui, mažesniuose miestuose, kur nekilnojamasis turtas kainuoja gerokai pigiau negu sostinėje, vartojimo paskolos gali užtekti ir tokiam turtui įsigyti, ypač jei gyventojai turi dar ir savo santaupų“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Anot jos, kita vertus, pagal augimo tempus estus aplenkėme daugiausia dėl palyginti mažos statistinės bazės – beveik triskart mažiau gyventojų turinčioje Estijoje vartojimo ir kitų paskolų portfelis 2015 metų pabaigoje buvo beveik toks pat kaip ir Lietuvoje – atitinkamai 633 ir 665 mln. eurų, todėl vartojimo paskolų portfelio augimo tempai nėra nerimą keliantis ženklas. Dažniausiai skolinasi 25-34 metų žmonės Kaip rodo SEB banko duomenys, visose trijose Baltijos šalyse daugiausia vartojimo paskolų ima 25-34 metų žmonės. 2015 metais maždaug trečdalis naujų vartojimo paskolų suteikta šio amžiaus asmenims visose šalyse. Jaunimui (iki 24 metų) suteiktos vartojimo paskolos sudaro maždaug dešimtadalį 2015 metais suteiktų naujų vartojimo paskolų.
„Gyventojų skolinimosi elgsena visose šalyse atitinka įprastas finansines rekomendacijas pagal amžių – sukūrus šeimą, apsigyvenus atskirai nuo tėvų, kurį laiką išlaidos būna didesnės negu tuometinės pajamos. Tačiau pagrįstai tikintis stabilių arba dar didesnių pajamų ateityje, pateisinama, kad skolinamasi šiandienos didesnėms išlaidoms“, – sako J. Varanauskienė.
Lietuvoje vidutinė nauja vartojimo paskola vis dar mažiausia tarp Baltijos šalių Nepaisant spartaus vartojimo paskolų augimo, Lietuvoje 2015 metais suteikta vidutinė nauja vartojimo paskola – 2,5 tūkst. eurų – yra mažesnė negu Latvijoje ar Estijoje (atitinkamai 2,6 ir 2,8 tūkst. eurų), rodo SEB banko duomenys. Per metus vidutinė naujos vartojimo paskolos suma Lietuvoje padidėjo maždaug 8 proc., Latvijoje – 11 proc., o Estijoje vos sumažėjo.
„Taip pat, kaip ir pagal vidutinės paskolos dydį, šalis galima išrikiuoti pagal vidutinį darbo užmokestį toje šalyje. Skirtingas vidutinių naujų vartojimo paskolų augimo tempas galėjo atsirasti dėl skirtingo šalies ekonomikos augimo etapo – Estija, kurioje ekonominis sunkmetis buvo palyginti lengvesnis, anksčiau iš jo ir išlipo. Lietuvoje vartojimo reikmėms skolintis vidutines ir didesnes pajamas gaunantys žmonės įsidrąsino dar palyginti neseniai. O Latvijoje, kuri 2008 m. ekonomikos nuosmukiui buvo labiausiai nepasiruošusi, naujų paskolų vertė vis dar mažesnė už anksčiau suteiktų grąžinamų ar nesėkmingų nurašomų paskolų vertę“, – sako Julita Varanauskienė.
